Neįstengusi įsisavinti europinių milijonų Vilniaus miesto valdžia vėl ieško kaltų. Šįkart kliuvo aplinkosaugininkams, neva uždraudusiems Nerimi paleisti turistinius laivus.

Išvados nevertos dėmesio

Dar praėjusią savaitę nuvilnijo žinia, kad savivaldybė atsisako projekto, pagal kurį Neris būtų pritaikyta turistiniams laivams. Esą užmojo įgyvendinti negalima, nes, anot aplinkosaugininkų, reiktų metru, o gal ir daugiau pagilinti Neries vagą, o tai galėtų negrįžtamai išnaikinti į Raudonąją knygą įtrauktas žuvų rūšis. Kartu valdžia ES ir Vyriausybei grąžino daugiau nei milijoną litų, skirtų projekto įgyvendinimui.

Vakar Vilniaus meras Juozas Imbrasas, sušaukęs specialią spaudos konferenciją, paneigė savivaldybės ketinimus ir patikino, jog projektą žūtbūt reikia įgyvendinti. Į miltus sumaltas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) pateiktas laivybos poveikio Neries upei vertinimas. Į pagalbą merui pakviestas ir visiems gerai žinomas gamtos mokslų specialistas prof. Ričardas Kazlauskas.

„Jo (R.Kazlausko – red.past.) Neries studijos atliktos daug išsamesnės ir gilesnės, negu tų specialistų, kurie pridėjo pirštą, mums pateikdami neigiamą atsakymą, kurie ten tik drugelius gyvenime žino ir dar kažkokių gyvių profesoriai“, - J.Imbrasas negailestingai kritikavo prie aplinkos vertinimo plušusius pačios savivaldybės pakviestus mokslininkus.

Laivyba išgelbės Nerį

VRAAD patvirtintose išvadose rekomenduojama negilinti Neries upės, tik nuvalyti jos dugną nuo akmenų ir kitų kliuvinių. Gilinant upės vagą gali būti sunaikintos ir taip nykstančios žuvų rūšys:  Baltijos lašišos, skersnukiai ir kitos. Be to, pasikeitus vagos gyliui ir įrengus farvaterį, galimai susidarytų palankios sąlygos veistis kraujasiurbiams mašalams.

Šios rekomendacijos neįtikino prof. R.Kazlausko, kuris Neries upės gyvūniją tyrinėjo apie 20 metų. Esą vertinime minimų lašišų nerštavietė yra gerokai toliau nuo numatyto laivybai tako, o dėl skersnukių baiminamasi be reikalo – jų Vilniuje, pasak mokslininko, seniai nebėra.

R.Kazlausko tikinimu, laivyba ne pakenktų, o pagerintų Neries faunos gyvavimą. Pavyzdys – prieš karą ir pokariu Nerį raižę garlaiviai, kurie visiškai nekenkė upės gyvūnijai. Šios trečdalis nunyko gerokai vėliau, šalia upės įsikūrus gamykloms, vandenį užteršusioms cheminėmis medžiagomis.

„Mano mielieji, kaip nekeista, aš palaikysiu laivybos Nerimi projektą dėl kelių požiūrių“, - merui antrino R.Kazlauskas. - „Pagilinus farvaterį, padidės upės greitis, todėl nuodingų nešmenų, naftos produktų Neryje sumažės. Upė bus gilinama nedaug, o jos iškeltas į paviršių gruntas nebus užterštas. Sąlygos gyvūnijai gali žymiai pagerėti, kad jai pakenks - netikėkit“, - porino gamtos mokslų profesorius.

Gavo tai, ką patys užsisakė

Į R.Kazlausko išvadas VRAAD direktorius Rolandas Masilevičius reagavo su šypsena.
„Tie patys Vilniaus miesto savivaldybės specialistai buvo pasitelkę kitus mokslininkus, kurie tyrinėjo Nerį ir kurie pateikė neigiamas išvadas dėl upės gilinimo. Prof. R.Kazlauskas turėjo visas galimybes ataskaitą svarstyti tada, kai ji buvo viešai nagrinėjama, bet tuo metu jo nebuvo“, - pabrėžė VRAAD direktorius.

Tačiau savivaldybės pozicija R.Masilevičių suglumino. Esą VRAAD specialistai jokios poveikio aplinkai ataskaitos nerengė. Prie šios plušo pačios Vilniaus miesto savivaldybės samdyti ekspertai, išvadas teikė ir nepriklausomi mokslininkai ichtiologai. Iš tiesų po VRAAD išvadomis puikuojasi prierašas, jog su poveikio Neries upės aplinkai vertinimu sutiko ir pati savivaldybė, dabar jas aršiai kritikuojanti.

Anot VRADD direktoriaus, jo departamento specialistai tik pritarė vienam iš savivaldybės pasiūlytų trijų variantų dėl Neries pritaikymo laivybai. Esą šie parėmė mažiausiai aplinką galinti suniokoti siūlymą.

Ieškos kitų rėmėjų

Vilniaus valdžia, atmesdama neigiamą laivybos poveikį aplinkai, pasiryžtų projektą, vertą apie 45 mln. litų, įgyvendinti kone savomis lėšomis. Už šią sumą ketinama ne tik pagilinti upės vagą, bet kartu įrengti 7 prieplaukas. Upe būtų paleistas turistinis laivas, talpinsiantis mažiausiai 40 keleivių ir numatytą 16 km. ilgio atkarpą nuo Lazdynų iki Verkių regioninio parko įveiksiantis per pusvalandį.

Kadangi projektas grandiozinis, šiuo metu dairomasi kito finansavimo šaltinio. Pavykus įtikinti Aplinkos ministeriją pakeisti išvadas dėl laivybos Neries upe, tikimasi finansinės pagalbos sulaukt iš ES sanglaudos fondų, šiuo metu priimančių paraiškas dėl 2007-2013 m. numatytų projektų. Apie 13 proc. visos projekto vertės tikina galinti pasidengti pati Vilniaus savivaldybė.

Dabar, turint neigiamas poveikio aplinkai išvadas, rengti upės vagos gilinimo techninio projekto negalima. Šiuo metu savivaldybės specialistai pluša prie 7 prieplaukų techninių projektų.

Komentaras

Andrius Navickas, politologas

Deja, dažnai nepajėgdami įgyvendinti projektų politikai bando ieškoti kaltų. Tiek „Tvarkos ir teisingumo“ partija, tiek socialdemokratai, konservatoriai, „Darbo partija“ ir kiti naudojasi šia viešųjų ryšių priemone. Politikas visada save išskiria per priešus, kaltuosius dėl jo neįgyvendintų ketinimų. Šiuo atveju, tai - aplinkosaugininkai. Toks elgesys rodo politinės drąsos trūkimą.