„Susidariusi situacija su pastatu Giraitės gatvėje ir mėginimai stabdyti investicijas mums yra nepriimtini, todėl departamento nuomone, bet kokie kliuviniai, trukdantys vystyti investicinį projektą turi būti pašalinti. Juo labiau, kad visos pusės jau susitarė dėl pačių pagrindinių dalykų ir priežasties, kodėl tos kliūtys galėtų būti toliau vystomos, jų galima sakyti, nėra likę“, - pirmadienį per posėdį sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie Kultūros paveldo departamento (KPD) pirmadienį nusprendė nesvarstyti klausimo dėl buvusio Kelių policijos pastato Vilniuje apsaugos lygmens nustatymo.

„Mes jo nusprendėme nesvarstyti, nes netinkamai paruošta medžiaga, abejojame dėl akto parengimo teisėtumo, be to, gavę visus tuos (institucijų – BNS) raštus matome, kad situacija sudėtinga. Jeigu medžiaga bus tinkamai paruošta, jis galės sugrįžti svarstymui", - po posėdžio sakė II-osios NT Kultūros paveldo tarybos pirmininkė Dalia Dijokienė.

Prašymą atidėti klausimo svarstymą tarybai buvo pateikusi teritorijos savininkė mažmeninės prekybos tinklo valdytoja „Lidl Lietuva“ bei Kultūros ministerija.

Anot D.Varnaitės, jeigu pastatas turi vertingųjų savybių, jų išsaugojimo klausimas bus aptartas projektų sprendiniuose.

„Visos šalys susitarė, kad vystant projektą Giraitės gatvėje, gali būti išlaikytos vertingosios savybės, o tai būtų atliekama architektūrinio konkurso sprendimuose, dėl kurio jau pasirašytos ir sutartys. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad ta pusė, kuri šį pavasarį inicijavo „Lidl“ investicijos sustabdymą – Lietuvos Architektų sąjunga - jau sėkmingai dirba su bendrove: yra pasirašyta sutartis dėl architektūros konkurso, kurio viena iš sąlygų – galimybė išsaugoti vertingąsias savybes“, - tvirtino D.Varnaitė.

Jos teigimu, KPD palaiko „Lidl Lietuvos“ investicijas ir padarys viską, kad jos būtų plėtojamos.

„Departamentas, kaip ir savivaldybė, palaikydamas šią investiciją, padarys viską, kad ji sėkmingai plėtotųsi. Visos pusės jau yra nutarusios, kad vertingosios savybės gali būti išsaugotos. Siūlau luktelėti architektūrinio konkurso rezultatų, nes kiekvienas investuotojas mums yra brangus, o į projektą ateina Vokietijos kapitalas, šalies, kuri yra mūsų valstybės partnerė ne tik ūkio plėtros, bet ir saugumo srityje“, - posėdyje sakė D.Varnaitė.

„Lidl Lietuvos“ valdybos narys Marius Kybartas teigė, kad šiuo metu pastatas yra avarinės būklės ir nesprendžiant klausimo dėl tolimesnio jo likimo, toliau grius.

„Nereikia maišyti architektūrinio sprendimo ir realizacijos, kuri yra avarinės būklės. Jeigu mes galime ką nors išsaugoti, mes norime tai išsaugoti. Šio pastato realizacija, statant jį prieš 25 metus, nebuvo pagal geriausias statybos normas, šiandien jis kaip pastatas neturi didelės vertės. Mes norime architektūrą išsaugoti, bet pastatą nugriauti ar bent modernizuoti. Mes turime griūvantį pastatą ir nieko nedarant, tai toliau tęsis“, - posėdyje sakė M.Kybartas.

Pasak jo, teritorijoje „Lidl Lietuva“ nori statyti sau biurų pastatą.

„Įsigijome sklypą ir pastatą su tikslu ten pastatyti savo administracinį korpusą, perkelti į jį savo centrinę būstinę iš nuomojamų patalpų. Norėtume turėti savo patalpas – tai yra įprasta praktika visose šalyse, kur veikia mūsų prekybos tinklas. Tikrai nežinojome ir net neįtarėme, kad tai galėtų būti architektūros vertybė. Vilniuje žiūrėjome ir kitų sklypų, tad tikrai būtume svarstę alternatyvią vietą įkurti savo modernų biurą“, - tvirtino M.Kybartas.

Jo teigimu, sprendimą dėl architektūros konkurso paskelbimo turi priimti Lietuvos Architektų sąjunga, su kuria galutinai nėra sutarta dėl sąlygų. Anot „Lidl Lietuvos“ valdybos nario, bendrovė sutinka išsaugoti dalį pastato, jeigu tai nepareikalaus per didelių investicijų.

Posėdyje dalyvavęs architektas Rolandas Palekas tvirtino suprantantis verslo interesus, tačiau abejojantis, ar bus sėkmingas architektūros konkursas, jeigu jo sąlygose nebus numatyta, kokias konkrečias pastato vertybes reikia išsaugoti. Architektūrologė Aida Štelbienė, posėdyje pasisakiusi dėl pastato išsaugojimo, taip pat tvirtino abejojanti, kad architektūros konkursas yra efektyvus būdas pastato vertybėms išsaugoti.

„Dabar stengiamasi suorganizuoti neaiškų konkursą, grindžiamą neaiškiais kriterijais, kurio sprendimai – galiu kirsti lažybų – bus palankiausi „Lidl“ ir leis teritorijoje vystyti bet ką, visiškai nugriaunant (dabartinį – BNS) pastatą. Kaip gali architektas, nežinodamas, kas yra vertingo konkrečiame objekte, sukurti kažką naujo. Jis net norėdamas saugoti, nežinos ką saugoti. Tam ir yra ta komisija, o konkursas gali parodyti, kaip vertybes inkorporuoti. Nereikia šito bijoti", - sakė A.Štelbienė.

Buvusį Kelių policijos pastatą beveik už 2,5 mln. eurų įsigijusi „Lidl Lietuva“ kreipėsi į prezidentę su skundu, kad užsienio kapitalo įmonei taikomi dvigubi standartai. Dėl to bendrovė ketina reikalauti iš valstybės atlyginti žalą..

„Lidl“ piktinasi, kad valstybė nieko neleidžia daryti su įsigytu buvusiu pastatu. Prekybininkai į jį ketino investuoti 40 mln. eurų ir ten įrengti savo biurus, tačiau dabar nieko negali daryti. Be to, Vokietijos investuotojams gresia mokesčiai už nenaudojamą pastatą.

Pastato Giraitės gatvėje griovimui pirmiausia pasipriešino architektų bendruomenė. Šių metų kovą Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras kreipėsi į sostinės savivaldybę, bendrovę „Lidl Lietuva“, Kultūros ir Aplinkos ministerijas tvirtindamas, kad „buvęs Vilniaus miesto Kelių policijos pastatas (Giraitės g. 3, Vilniuje) priskiriamas prie geriausių architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir Vyriausybės meno premijos laureatų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų“.

Anot M.Šaliamoro, objektas 1986 metais TSRS architektų sąjungos įvertintas kaip geriausias projektas, o tai esą rodo jo aukštą architektūrinę ir meninę vertę, reikšmingumą Lietuvos architektūros raidai.