Geriausi sostinės abiturientai kuklūs. Atsiimdami užsitarnautus prizus savo neeiliniais laimėjimais jie nesididžiavo. Jaunuoliai kuklinosi ir kalbėdami apie savo ateities planus.

"Sveiki, geriausieji. Malonu matyti tiek gražių žmonių. Akiniuotų", – į geriausiai brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus vakar kreipėsi SEB banko prezidentas Audrius Žiugžda.

Bankininko teigimu, laimėjimai yra tikslingo darbo, o ne sėkmės rezultatas. "Sėkmė ateina pas tuos, kurie daug dirba, stengiasi ir turi aiškų tikslą", – tvirtino A.Žiugžda.

Daugiausia pažangių abiturientų paruošusio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius gabiausiems moksleiviams linkėjo atrasti gyvenimo formulę.

23 pažangiausi Vilniaus abiturientai apdovanoti SEB banko investicinių fondų dovanų čekiais, galimybe nemokamai įsigyti laisvalaikio nuolaidų-mokėjimo kortelę "SEB laisvalaikis", pradėjus tolesnes studijas – tarptautinį studento pažymėjimą ir mokėjimo kortelę SEB ISIC. Taip pat abiturientai gavo ką tik pasirodžiusią šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės knygą "Pinigų medis".

Atsiimdami prizus būsimieji studentai kukliai kalbėjo apie savo pomėgius ir įsivaizduojamą ateitį, tačiau atsakinėdami į jiems užduodamus klausimus nevengė ir pašmaikštauti.

Iš viso prizus atsiims 51 šalies abiturientas iš 11 miestų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Mažeikių, Šiaulių, Varėnos, Jonavos, Plungės, Radviliškio ir Skuodo. Jie laikė daugiau nei tris privalomus brandos egzaminus. Akcijos "Egzaminai. Nesinervink.lt" tikslas buvo informuoti abiturientus apie brandos egzaminus ir tvarką bei skatinti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis.

Andrius Žučenka. Baigė Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją, sėkmingai išlaikė šešis egzaminus, Vilniaus universitete studijuos mediciną. Bene daugiausia aplodismentų sulaukęs akcijos dalyvis.

– Kokie tavo pomėgiai?

– Domiuosi sportu, ypač futbolu ir krepšiniu, menu: patinka fotografija, kartais šį bei tą parašau. Taip pat domiuosi muzika, bet gamta nedavė kūrėjo dovanos, todėl esu daugiau stebėtojas. Skaitau filosofinę ir psichologę literatūrą.

– Domiesi menu, tačiau pasirinkai mediciną. Kodėl?

– Mane traukia labai daug skirtingų mokslo sričių, pavyzdžiui, dalelių fizika, taip pat politika, į kurią net svarsčiau stoti. Gydytoju būti neketinu – manau, tęsiu rezidentūrą, studijuosiu genetiką. Labiau save sieju su moksliniu darbu, o ne su skalpeliu ir baltu chalatėliu. Pats gydymo procesas – ne man.

– Ar daug dirbai, kad pasiektum gerų rezultatų?

– Nepersistengiau. Mokslo srityje žmogus ko nors pasiekia darbu arba turi talentą. Nesakau, kad turiu talentą, bet ir nesakau, kad pasiekiau darbu. Gal tiesiog aplankė sėkmė. Visuomet moksle siekiau būti geriausias, siekti aukštumų – toks ryžtas gal ir lėmė sėkmę.

Justina Stravinskytė. Baigė Vilniaus Mykolo Biržiškos mokyklą, sėkmingai išlaikė keturis egzaminus, Vilniaus universitete studijuos tarptautinius santykius.

– Esi išleidusi knygą. Gal gali papasakoti plačiau?

– Būdama 13–14 metų parašiau fantastinį romaną vaikams, vėliau išleidau ir knygos tęsinį. Rašau ir trečią knygą, tačiau kol kas leidėjai jos nepriėmė. Sunku pasakyti, kokios sėkmės mano kūryba sulaukė, – tikiuosi, vaikams patiko. O mintis kurti kilo paprastai: vieni svajoja tapti kosmonautais, o aš – parašyti knygą.

– Kodėl pasirinkai studijuoti su pomėgiais nesusijusį dalyką?

Norėjau stoti į orientalistiką ir studijuoti japonologiją, tačiau šiais metais studentų nepriima. Pasirinkau tarptautinius santykius, taip tikiuosi aplankyti Japoniją ir gilinti žinias apie šią šalį.

– Kodėl nusprendei studijuoti Lietuvoje?

– Daug kas siūlė studijuoti užsienyje, bet aš labai pasiilgčiau šalies, nenoriu jos palikti ilgam laikui.

Vilgailė Dagytė. Baigė Vilniaus Licėjų, aukščiausiais įvertinimais išlaikė keturis egzaminus, Oksfordo universitete studijuos fiziką ir filosofiją.

– Kurios mokslo sritys tau labiausiai sekėsi?

– Dalyvavau ir prizines vietas užėmiau astronomijos, filosofijos, fizikos, matematikos olimpiadose. Baigiau dvi papildomas fizikos mokyklas: "Fizikos olimpą" ir "Fotoną", taip pat muzikos mokyklą "Lyra".

– Ar papildoma veikla netrukdė mokytis kitų dalykų?

– Reikėjo sunkiai dirbti. Daugiausia laiko užimdavo papildomos fizikos mokyklos, tačiau žinios pravertė ir mokykloje. Muzikos mokyklą baigiau dar aštuntoje klasėje, todėl mokslams netrukdė. Be to, muzika yra pomėgis, laisvalaikio užsiėmimas, leidžiantis atsipalaiduoti, todėl su mokslais suderinu. Fizika ir filosofija taip pat nesikerta, nes abu šie mokslai yra mąstymas.

– Nusprendei studijuoti užsienyje. Kodėl?

– Nelabai norėjau važiuoti į užsienį, tačiau Lietuvoje aukštojo mokslo padėtis prasta, išvažiuoti ypač paskatino žinia apie galimą mokestį už mokslą. Nusprendžiau pabandyti įstoti į universitetą, į kurį, sako, įstoti neįmanoma.