Valdovų rūmų muziejaus Vilniuje lankytojų skaičius artėja prie 10 tūkstančių.

Prognozuojama, kad dešimttūkstantasis lankytojas muziejaus duris atvers penktadienį, pranešė muziejus. Ketvirtadienį muziejus bus uždarytas - rūmuose numatytas neformalios Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų tarybos renginys.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejus veikia tik antra savaitė - oficialus jo atidarymas įvyko liepos 6-ąją, o nuo liepos 7-osios priimami lankytojai.

Pirmąją atidarymo dieną muziejų aplankė apie 3,5 tūkst. žmonių.

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Archeologiniai radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje. Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija lankytojus kviečia į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę.

Iki oficialių Valdovų rūmų atidarymo iškilmių per ketverius muziejaus veiklos metus rūmus aplankė daugiau negu 135 tūkst. žmonių. Dar apie 240 tūkst. lankytojų aplankė muziejaus kartu su partneriais kitose erdvėse surengtas tarptautines ir nacionalines parodas.

Dalies buvusių Valdovų rūmų arba Žemutinės pilies atstatymas truko dešimt metų. Iki gegužės atlikus darbų už 261 mln. litų, atkurta vadinamoji A dalis - 53 proc. viso pastato ploto. Likusią, vadinamąją B dalį, kurią sudaro šiaurinis, dalis vakarinio ir rytinio rūmų korpusų, norima atidaryti po trejų metų. Jos atstatymo sąmata siekia 62 mln. litų.

Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje - XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių - didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino - vardais.

Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.