Kauno "Žalgirio" arenoje šeštadienį buvo eskponuojami nepaprastai reti ir brangūs antikvariniai persiški kilimai. Pažiūrėti taikomojo meno šedevrų iš Rytų buvo galima tik užsiregistravus iš anksto. Paroda truko tik keturias valandas.

Imperijos lobiai

Persiškas kilimas – daugiau nei buities dalelė. Jo istorija siekia tolimus amžius dar prieš mūsų erą, o raštuose atsispindi senosios persų imperijos istorija, papročiai. Galima drąsiai teigti, kad šios šalies kilimai – geriausi pasaulyje dėl tūkstantmečiais jų rišėjų puoselėtų tradicijų.

Paroda "Antikvariniai persiški kilimai ir tekstilė privačiose Europos kolekcijose" "Žalgirio" arenoje vyko tik šeštadienį ir tetruko keturias valandas. Dėl išskirtinumo tokios parodos, kaip ši, ilgiau kaip vieną dieną nevyksta.

Iš privačių namų

Lankytojus arenos ekspozicinėje erdvėje pasitiko daugiau nei 60 antikvarinių persiškų kilimų ir tekstilės gaminių iš Lietuvos, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos. XIX a. pradžios – XX a. vidurio persiški rankų darbo kilimai ir tekstilė į parodą surinkta ne iš muziejų, o iš privačių kolekcijų.

Parodos organizatorė, knygos "Persiški kilimai – istorija ir tradicijos" autorė Laura Bohne įsipareigojo išsaugoti konfidencialią informaciją apie jų savininkus.

Po trumpo įžanginio dokumentinio filmo apie kilimus specialiai paruoštame arenos amfiteatre paroda buvo atidaryta. Lankytojai, be kilimų, galėjo apžiūrėti tautines juostas, audinius, druskos maišus, atramines pagalves, krepšius.

Savininkus teko įkalbinėti

"Į Lietuvą atsivežėme parodyti tekstilės gaminių, iš kurių seniausias pagamintas 1820 m. Jie yra iš karalių rūmų, tačiau po Iraną supurčiusios revoliucijos atsidūrė Europoje. Visi eksponatai unikalūs, negalima išskirti nė vieno. Šių kilimų savininkai – daugiausia aristokratai, menininkai arba akademikai, kolekcionuojantys skirtingų šalių vertybes", – sakė L.Bohne.

Jos teigimu, norint suorganizuoti šią parodą "Žalgirio" arenoje, teko plušėti net dvejus metus – ne visi kilimų savininkai iš karto sutiko paskolinti savo turtą.

"Arenos aplinka – šalta ir minimalistinė, būtent tai ir buvo puiki sąlyga atsiskleisti kilimų grožiui. Jais žavisi visa žmonija, tai jos bendras palikimas. Ne veltui 2010 m. UNESCO įtraukė persiškus kilimus į pasaulio kultūros paveldo sąrašą", – apie preciziškus rankų darbo kūrinius pasakojo organizatorė.

Aukščiausio lygio kūriniai

Persai pirmieji pradėjo rišti kilimus ir per daugelį kūrybingo ir išradingo darbo šimtmečių, pasinaudodami praeities kartų patirtimi, įgijo unikalių ir neprilygstamų gabumų šioje srityje.

Kilimas yra subtiliausia ir rafinuočiausia išraiškos forma Irane, kuris anksčiau vadinosi Persija, o geriausi šiandien esantys pavyzdžiai laikomi aukščiausio lygio meno kūriniais.

Seniausias žinomas persiškas kilimas buvo atrastas 1949 m., kasinėjant Sibiro Altajaus kalnų kapavietę. Šis kilimas vadinamas Pazyryk kilimėliu, jis pagamintas V a. prieš mūsų erą ir dabar saugomas Sankt Peterburgo Ermitažo muziejuje.