Kitą savaitę turi būti baigtas rengti dalies Kauno pilies atstatymo projektas, tačiau architektai su Kauno bendruomenės atstovais vis dar karštai diskutuoja, kaip turėtų atrodyti atstatyta pilis.
Kritikuoja dėl medžiagų
Kauno architektų namuose viešai pristatytas Kauno pilies rytinio bokšto, dalies sienų ir bastėjos atkūrimo projektas. Jame numatyti darbai turėtų prasidėti liepą. Dėl pilies atstatymo architektai ir Kauno bendruomenė karštai diskutuoja ne vienus metus, tačiau ietys lūžo ir vakar.
Daugiausiai priekaištų projekto autorius Kęstutis Mikšys sulaukė dėl piliai atstatyti planuojamų panaudoti modernių medžiagų, kurios, priėjus prie pilies, akivaizdžiai bylotų, kad nėra atkeliavusios iš anų laikų.
"Pilis ir jos buvusi teritorija, kaip istorinė vieta, bus sunaikinta", – įsitikinęs "Pilies" draugijos narys Rimvydas Žiliukas.
Daugelis projekto kritikų griežtai reikalauja, kad ji būtų atstatyta visa, vadovaujantis autentiškais matmenimis ir naudojant anų laikų medžiagas.
Istorikas-archeologas Aleksandras Vaškelis atkerta, kad autentiškos pilies atstatyti neįmanoma. Duomenų apie tai, kaip ji atrodė, ieškota ne tik Lietuvos, bet ir užsienio archyvuose.
"Nėra nei vieno aprašymo, nei vieno patikimo piešinio, kuriame būtų matyti, kaip pilis atrodė anais laikais. Mes net nežinome, kiek pilis turėjo bokštų", – pastebėjo A.Vaškelis.
Nedaug autentiškumo yra ir dabartiniuose pilies statiniuose. Sovietmečiu jie prilipdyti prie pamatų ir bokšto griuvėsių.
Visos pilies neatstatys
Architektai ir kultūros paveldo sergėtojai sutinka, kad būtų atstatyta pilies dalis, kurios matyti pamatai.
"Žinoma, daugelis norėtų, kad būtų atstatyta visa pilis, bet Venecijos chartija ("Tarptautinė paminklų ir vietovių konservavimo ir restauravimo chartija" – red.) skelbia: kur prasideda hipotezės, ten baigiasi restauracija", – paaiškino Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad 17 a. į pilies sienas pradėjusią plauti Nerį nuvirto pirmasis bokštas. Vėliau Neris pasiglemžė du trečdalius pilies teritorijos.
Yra įsitikinusiųjų, kad toje vietoje reiktų atlikti išsamius archeologinius tyrinėjimus ir nustatyti buvusias pilies ribas, tačiau A.Vaškelis tvirtina, kad ten nebėra ko ieškoti – Neris suardė ir nunešė statinio pamatus. Pilis su visais statiniais į upę ritosi nuo labai aukšto ir stataus šlaito.
Aptiko vertingų griuvėsių
Bokštui, daliai sienų ir bastėjai atkurti reikės daugiau nei 2,2 mln. litų. Didžioji dalį, apie 1,9 mln. litų, padengs vadinamasis Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinis mechanizmas.
Liepą planuojamus pradėti darbus truputį koreguoja tikslinami finansiniai apskaičiavimai, bet R.Miliukštis tikina, kad dėl to projektas neužstrigs. Tačiau papildomų lėšų poreikis atsirado šiuo metu prie bastėjos dirbantiems archeologams padarius naujų atradimų.
"Kasinėdami radome pirmosios pilies griuvėsių. Juos užversti nebūtų tikslinga. Ieškosime lėšų, kad jas galėtume eksponuoti", – pasakojo R.Miliukštis.
Po bastėjos, dalies sienų ir bokšto atstatymo turėtų prasidėti kiti pilies sutvarkymo etapai. Planuojama sutvarkyti pilies teritoriją, ateityje diskutuoti dėl didesnės sienų dalies atstatymo.
Naujausi komentarai