"Žmonėms reikia duonos ir žaidimų. Jeigu duonos mažėja, turi mažėti ir žaidimų. Proporcijas reikia išlaikyti", – bandė šmaikštauti miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas prieš tvirtinant krizinį 2010-ųjų Kauno biudžetą.
Vargšų Kaune daugėja
Kauno valdžia į miesto iždą tikisi surinkti 680,2 mln. litų. Tai 123 mln. litų mažiau nei pernai.
Kaip ir praėjusiais metais, didžiausia biudžeto dalis – 394 mln. litų – bus skirta švietimui. Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius pasidžiaugė, kad šiemet biudžete numatyta daugiau lėšų socialinei apsaugai. Tačiau sunkmečiu vis daugiau kauniečių prašo paramos. Šiai sričiai skirta 70 mln. litų.
Verslo skatinti neketina
Kauno valdžia tik konstatuoja, kad mieste mažėja gyventojų, didėja nedarbas, rekordus muša įmonių bankrotai.
Formuodama biudžetą miesto valdžia nieko nepadarė, kad situacija pasikeistų. Miesto plėtros ir verslo skatinimo programai vykdyti šiemet numatyta vos 1,2 mln. litų.
Bendroms valstybės paslaugoms vykdyti biudžete numatyta 130,67 mln. litų, poilsiui, kultūrai ir religijai – 27,25 mln. litų, ekonomikai – 27,37 mln. litų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 21,36 mln. litų, sveikatos apsaugai – 1,84 mln. litų, visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai užtikrinti – 43,2 tūkst. litų.
Skirstant biudžeto lėšas pagal programas, kultūros programoms turėtų atitekti 16,79 mln. litų, sporto – 27,3 mln. litų, teritorijų planavimo – 5,31 mln. litų, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros projektų rengimo ir įgyvendinimo programai – 3,39 mln. litų, informacinių sistemų diegimo ir tobulinimo – 1,65 mln. litų. Miesto įvaizdžio kūrimo ir turizmo programai bus atriekta 2,36 mln. litų.
Prognozės – niūrios
Opozicijos atstovai valdančiuosius kritikavo, kad šiemet, kaip ir pernai, biudžete vėl atsivers daugiau kaip 100 mln. litų skylė.
Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Vytautas Vasilenka, išgirdęs konservatoriaus G.Žukausko palyginimus apie duoną ir žaidimus, replikavo: "Stebėdamas, kaip suformuotas šis biudžetas, susidarai įspūdį, kad duonos – mažiau, o žaidimų tik daugėja", – stebėjosi V.Vasilenka.
Jam užkliuvo, kad jaunimo organizacijoms sunkmečiu iš miesto kišenės bus atseikėta apie 800 tūkst. litų. "Koks jų indėlis į miesto gyvenimą? Manau, kad tai tik pinigų plovimas", – pareiškė Vytautas Vasilenka.
Konservatorių mano, kad šis biudžetas, nors ir netenkina visų lūkesčių, yra kompromisinis.
Apkarpė savo pažadus
Šios kadencijos taryba buvo įsipareigojusi iki 2011-ųjų kasmet po 5 mln. litų skirti Kauno "Žalgirio" krepšinio komandai, tačiau šiemet parama bus mažesnė. "Žalgiris" turėtų sulaukti 4 mln. litų. "Kadangi biudžetas mažėja, sutarta skirti mažesnę sumą", – teigė A.Kupčinskas.
Kiek pinigų miesto politikai krepšininkams nuspręs skirti kitą sezoną, kol kas nėra aišku. Meras prasitarė, kad pasibaigus šiam sezonui bus atsižvelgta į komandos rezultatus. A.Kupčinskas neatmeta galimybės, kad tai gali turėti įtakos paramos dydžiui.
"Visi norime, kad "Žalgiris" žaistų gerai, bet pastaruoju metu tai, kas vyksta, nelabai džiugina. Be šaunaus "Žalgirio" sunku bus tikėtis, kad naujoji arena veiks pelningai", – užsiminė Kauno vadovas.
Vyriausybės parama 2010 m.
21 mln. litų – Kauno arenai.
4 mln. litų – kultūros ir sporto centro "Girstutis" rekonstrukcijai.
700 tūkst. litų – Čečėnijos aikštės rekonstrukcijai.
Apie 180 tūkst. litų – Kauno valstybinės filharmonijos rekonstrukcijai užbaigti.
"Stoties" akcijos nesudomino
2010 m. į Privatizavimo fondą planuojama surinkti 7,38 mln. litų. Finansų skyriaus vedėjas A.Laucius džiaugiasi, kad šiemet jau buvo privatizuoti septyni objektai, už kuriuos gauta 275 tūkst. litų.
Šią savaitę buvo skelbiamas UAB "Stoties turgus" 51 proc. akcijų aukcionas, tačiau jis neįvyko, nes norinčiųjų įsigyti akcijų už 6,5 mln. litų neatsirado. Privatizavimo komisija turės apsispręsti, kaip elgtis su šiuo turtu.
Privatizavimo fondo lėšas ketinama panaudoti švietimo, socialiniams reikalams, miesto infrastruktūros projektams finansuoti. 270 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo numatoma skirti Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės stogo remontui, nors kai kurie tarybos nariai tam prieštaravo.
Nesiskolinti neįmanoma
Miesto politikai ketvirtadienį pritarė, kad būtų paimtos keturios ilgalaikės paskolos savivaldybės įsipareigojimams vykdyti ir investiciniams projektams. Finansų skyriaus vedėjo A.Lauciaus teigimu, be skolintų lėšų neįmanoma apsieiti. Šiemet ketinama skolintis 28 mln. litų. Dar 45 mln. litų dydžio paskolų limitas nebuvo išnaudotas 2009 m. Šiuo metu savivaldybė yra pasiskolinusi 185 mln. litų. Su šiųmetinėmis paskolomis suma gali išaugti iki 250 mln. litų.
Iš ilgalaikių paskolų bus finansuojamas lopšelių-darželių remontas, mokyklų renovacija, tęsiami Kauno plaukimo baseino "Vilija" rekonstrukcijos darbai, vykdomi koncesijos sutarčių įsipareigojimai.
Kauno miesto švietimo, sporto, socialinių objektų investiciniams projektams rengti, įgyvendinti ir materialinei bazei gerinti planuojama skolintis 6,4 mln. litų, savivaldybės įsipareigojimams vykdyti pagal turto pirkimo ir koncesijų sutartis – 7,2 mln. litų, ES finansuojamiems projektams – 8,4 mln. litų. Miesto inžinerinims statiniams projektuoti, statyti, kapitališkai remontuoti ir rekonstrukcijos darbams numatoma pasiskolinti 6 mln. litų.
Naujausi komentarai