Pirmą dieną studentų bendrabutyje leidžiančios būsimos pirmakursės Raminta Nedzinskaitė, Karolina Žirlytė ir Rasa Klebonaitė tvirtino, kad įstoti į Vilniaus universitetą buvo jų svajonė. Ji išsipildė. Teliko įsikurti bendrabutyje.

Paskutinis vasaros savaitgalis – didžiojo studentų kraustymosi metas. Iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių į sostinę studijuoti suvažiavę jaunuoliai šturmavo studentų bendrabučius. Čiužiniais, pagalvėmis, virtuvės reikmenimis ir kitais daiktais apsiginklavę būsimi studentai, padedami tėvų, kūrėsi bendrabučių kambariuose. "Durys neužsidaro kiaurą dieną. Visuose bendrabučiuose šiandien sujudimas", – pasakojo aštuntu numeriu pažymėto Saulėtekio bendrabučio budėtojas.

Į filologų bendrabutį praėjusį šeštadienį atsikraustė ir anglų filologiją studijuosianti K.Žirlytė ir būsimoji lietuvių filologė R.Klebonaitė. Abi merginos atvyko iš Panevėžio. Jų kambario draugė R.Nedzinskaitė atsikraustė anksčiau ir Vilniuje praleido jau tris dienas. Skandinavų filologiją studijuosianti mergina spėjo susipažinti su artimiausiais kaimynais ir pasižvalgyti po Vilnių. "Džiaugiuosi, kad atvyko kambario draugės. Gyventi vienai buvo nejauku", – sakė R.Nedzinskaitė.
Visos trys merginos susipažino prieš savaitę. Laukdamos eilėje dėl bendrabučio kambario būsimos studentės nusprendė gyventi kartu ir prašyti triviečio kambario. "Taip pigiau ir linksmiau", – nutarė. Tiesa, dėl kambario teko pakovoti.

Nekantriai laukia Rugsėjo 1-osios

Ar tikrai sunku gauti vietą bendrabutyje? "Nesunku, bet reikia būti kantriems. Iš pradžių bendrabučių administratorius sakė, kad vietų nėra. Tačiau ilgiau pabendravus išaiškėjo, kad toli gražu ne visi kambariai užimti. Turbūt kai kurie studentai duoda kyšių, bet mums to daryti nereikėjo – kambarį tryliktame bendrabučio aukšte gavome sąžiningai", – džiaugėsi merginos.
Kodėl bendrabutis, o ne nuomojamas butas ar kambarys? "Bendrabutyje gyventi pigiau. Kiekvienai mūsų reikės mokėti 150 litų per mėnesį. Vilniuje už tokią sumą nieko nepavyktų išsinuomoti", – paaiškino R.Klebonaitė. "Be to, bendrabutyje susipažinsime su kitais studentais, kartu važiuosime į paskaitas, padėsime vieni kitiems mokytis, dalysimės užrašais", – bendrabučio pranašumus vardijo alytiškė R.Nedzinskaitė. Apie linksmybes merginos kalbėjo atsargiai. "Atvažiavome mokytis, o ne linksmintis", – rimtai nusiteikusi K.Žirlytė.
Kol kas merginų galvose sukasi mintys apie tai, kaip įsikurti naujoje vietoje, apie Rugsėjo 1-ąją. "Norime kuo greičiau susipažinti su bendrakursiais, pamatyti dėstytojus ir auditorijas, kuriose vyks paskaitos", – merginos teigė nė kiek nesijaudinančios prieš mokslų pradžią.

Sąlygos bendrabutyje normalios

Kalbos apie prastas gyvenimo sąlygas bendrabučiuose merginų negąsdino. "Tikėjausi, kad bus baisiau", – prisipažino R.Nedzinskaitė. Iš tikrųjų prieš penkerius metus filologų bendrabučio būklė buvo daug prastesnė. Apsilaupusios koridorių sienos dabar perdažytos, prausyklių kambaryje išklotos naujos plytelės, tvarkingas dušas ir virtuvė. Tačiau būsimoms studentėms atrodo kitaip: "Kambariu esame patenkintos. Nepatinka tik pelėsis spintose ir ant lubų. O dušas ir tualetai kelia siaubą."
Pirmą dieną merginų kambaryje dar buvo netvarka. Čia stovi trys lovos ir du stalai. Studentės jau tariasi, kaip jaukiai įsikurti, ką atsivežti. "Reikia šaldytuvo ir didelio stalo, prie kurio galėtume mokytis kartu", – planavo abi panevėžietės.
Labiausiai merginos džiaugiasi vaizdu per langą. Iš trylikto aukšto atsiveria graži Vilniaus panorama. "Kur daugiau gautum tokį vaizdą už 150 litų?" – juokėsi kambario draugės.
Didžiausias galvosūkis merginoms – troleibusų maršrutai. "Miesto beveik nepažįstame. Bijome įsėsti ne į tą troleibusą ir pavėluoti į pirmąsias paskaitas, todėl iš bendrabučio išvažiuosime prieš pusantros valandos", – jaudinosi merginos.