Po didelio gaisro: įvardijo, kas perims Vilniaus regiono atliekas

„Džiaugiuosi, kad Utena, Alytus, Kaunas ir Panevėžys pasakė, kad gali priimti mišrias atliekas, ir tą darys ir, tikiuosi, kad tais pajėgumais bus naudojamasi“, – trečiadienį per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį teigė viceministras.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Pauliaus Martinkaus teigimu, Vilniuje susidaro apie 700 tonų atliekų per parą. Pasak jo, privačių operatorių „Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „Ekobazės“ galimybės leistų sutvarkyti apie 450 tonų.

Gaisras atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“

Anot VAATC vadovo, įvertinus, kiek atliekų priimtų Utenos, Alytaus, Kauno, Panevėžio regionų atliekų tvarkymo centrai, dar liktų neaišku, kaip sutvarkyti apie 70 tonų per parą. Be kita ko, jis pabrėžė, kad su Kauno regiono atliekų tvarkymo centru dėl šiukšlių priėmimo galutinio sutarimo nėra.

„Yra likę apie 10 proc. (atliekų – BNS), kurioms nesame užsitikrinę rūšiavimo pajėgumų“, – teigė P. Martinkus.

Pasak jo, dalis Vilniaus rajone susikaupusių mišrių atliekų antradienį buvo gabenama į Kazokiškių sąvartyną Elektrėnų savivaldybėje, bet nuo trečiadienio į jį atliekos nebevežamos.

„Vakar dienai (antradienį – BNS) turėjome iššūkį, neradome dar tuo metu galimybių ir buvo į sąvartyną (Kazokiškių – BNS) siunčiama. Šiai dienai esame sutarę, kad dalis kiekio turi būti išgabenta į Alytų, o dar dėl dalies tvarkymo ieškoma galimybių Vilniuje“, – teigė VAATC vadovas.

P. Martinkaus tvirtinimu, atliekos į Utenos, Alytaus, Kauno, Panevėžio regionų atliekų tvarkymo centrus gabenamos šiukšliavežėmis.

„Tai nėra pats patogiausias transportas, todėl ieškome galimybių įkurti perkrovimo bazes, kur šiukšliavežės išsikrautų, būtų kraunama (atliekos – BNS) ant sunkiasvorio transporto, kad neapkrautų kelių, saugotų transportą ir užtikrintų, jog šiukšliavežės aptarnautų gyventojus, o ne važinėtų tarp regionų“, – kalbėjo P. Martinkus.

Pasak T. Vaitkevičiaus, bet kokiu atveju Vilniaus regione besikaupiančias atliekas reikia rūšiuoti ir deginti, o ne saugoti.

„Prioritetas yra sudėliotas, kad kiek įmanoma reikia išrūšiuoti atliekas, kiek įmanoma daugiau sudeginti, pasitelkti kitų regionų pajėgumus“, – kalbėjo viceministras.

„Jeigu galima neteršti, tai neturi būti teršiama. Negali būti priimami sprendimai pasaugoti atliekas pievoje, paprastoje pievoje, nekontroliuoti nuotekų. Tokių spendimų negali būti“, – pridūrė jis.

Negali būti priimami sprendimai pasaugoti atliekas pievoje, paprastoje pievoje, nekontroliuoti nuotekų. Tokių spendimų negali būti.

T. Vaitkevičiaus teigimu, nuo kitos savaitės pradžios gaisro nuniokota gamykla tikriausiai pradės veikti.

„Toks optimistinis scenarijus, kad nuo kitos savaitės pradžios (pradės veikti – BNS). Kiek žinau, antradienį bus pristatyti mobilūs įrenginiai, kurie pradės rūšiuoti mišrias komunalines atliekas“, – teigė T. Vaitkevičiaus.

VAATC direktorius pranešė, kad trečiadienį po pietų patalpos, kur kilo gaisras, bus apžiūrėtos ir įvertinta situacija.

P. Martinkaus teigimu, labiausiai per gaisrą nukentėjo atliekų priėmimo zona: „Ten daug įrangos nebuvo, bet yra statybinės konstrukcijos, kurios vienaip ar kitaip paveiktos“.

T. Vaitkevičius pabrėžė, kad tokių situacijų, kurios atsirado po gaisro Vilniaus gamykloje, valdymui nepasiruošta tinkamai. Todėl, pasak jo, artimiausiu metu bus rengiamas planas, kaip tokiose situacijose turi būti reaguojama.

Viceministro teigimu, trečiadienį aplinkos ministras su visų rajonų merais aptarė situaciją po gaisro.

„Kilo abejonė, ar nereikia pereiti į valstybinio lygmens ekstremalios situacijos paskelbimą, kad nėra sutarimo tarp savivaldybių, kurios jau paskelbė tokią situaciją“, – teigė viceministras.

Kaip rašė BNS, vėl rūšiuoti dalį atliekų degusioje Vilniaus gamykloje planuojama atkūrus elektros tiekimą. Tada veikla gamykloje būtų vykdoma 40 proc. pajėgumų, likusias 60 proc. atliekų ketinama rūšiuoti mobiliais įrenginiais.

Gaisras Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje kilo sekmadienio rytą. Jis baigtas gesinti pirmadienį. Per gaisrą išdegė apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato.

„Energesman“ eksploatuojamoje gamykloje per metus išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų.

Minėta gamykla – pagrindinė vieta, kur rūšiuojamos regiono atliekos. Į ją atvežamos komunalinės atliekos iš aštuonių savivaldybių: Vilniaus miesto, Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonų.

G. Kadziauskas: gaisro atliekų rūšiavimo gamykloje žala aplinkai paaiškės po trijų mėnesių

Sekmadienį kilusio gaisro Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje padaryta žala aplinkai paaiškės maždaug po trijų mėnesių, sako Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas.

„Kalbant apie oro taršą čia aplinkosaugos darbas tik prasideda – turime įvertinti, kiek ir kokios rūšies atliekų sudegė ir iš to galėsime paskaičiuoti, kokia tarša į orą išėjo ir tada paskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė G. Kadziauskas.

„Mūsų vertinimu, žiūrint į tuos praėjusius didžiuosius atliekų įmonių gaisrus, mums apie tris mėnesius užtruktų padaryti tyrimą, tiek įvertinti judėjusias pastaruoju metu atliekas, tai apie išėjusius į orą teršalus galėsime pasakyti po trijų mėnesių“, – pridūrė jis.

Departamento vadovas pabrėžė, kad apie 3 tūkst. tonų vandens, naudoto malšinti ugnį, dabar laikoma laikiname rezervuare Vilniaus kogeneracinėje elektrinėje.

„Kai bus visiškai užbaigtas atliekų, ištrauktų iš pastato, perliejimo procesas, papildomai darysime tyrimus ir tada tas gesinimo vanduo turės būti sutvarkytas, priklausomai nuo to, kokių teršalų bus surasta“, – tvirtino G. Kadziauskas.

Pasak jo, gamyklos operatorė bendrovė „Energesman“ turėjo leidimą vienu metu laikyti 24 tūkst. tonų atliekų: „Tai didelis kiekis.“

Aplinkos apsaugos agentūros direktorės Mildos Račienės teigimu, gaisro metu įmonėje buvo 15 tūkst. 165 tonos atliekų.

G. Kadziauskas pabrėžė, kad įmonės patikrinimai atliekami dažnai, jų metu randama pažeidimų.

„Penkis patikinimus suskaičiavome 2024–2025 metais. Radome trūkumų tarpvalstybinių atliekų vežimuose. Įmonė vežė išrūšiuotas stiklo atliekas į Lenkiją. Vienas pažeidimas buvo pasikartojantis – dalies atliekų laikymas už veiklavietės teritorijos ribų. Rastas pažeidimas dėl netinkamo techninio komposto fiksavimo GPAIS sistemoje“, – pasakojo G. Kadziauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad šių pažeidimų negalima sieti su gaisro priežastimi.

Šiame straipsnyje:

Vilniaus regiono atliekas

atliekos

Energesman

gaisras Energesman