Šiomis dienomis su kelių didžiųjų šalies miestų merais bendravęs valstybės vadovas teigė išgirdęs, kad jie pasirengę, kai tik reikės, gerokai didinti skiepijimo mastus.

„Mane pradžiugino tas faktas, kad visi merai patvirtino, kad tiek logistiškai, tiek infrastruktūros, tiek žmogiškųjų išteklių prasme yra pasirengę per keletą dienų vakcinavimo tempus padidinti trimis–penkiais kartais pagal galimybes ir aplinkybes ir tokiu būdu įgyvendinti tą ambicingą tikslą, kurio galutinė stotelė yra masinis vakcinavimas arba kolektyvinis imunitetas iki vasaros vidurio“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė prezidentas.

Jo teigimu, jeigu penktadienį Europos vaistų agentūra patvirtins „AstraZeneca“ vakciną, Lietuva vasarį jos turėtų gauti 105 tūkst. dozių. Pridėjus „BionTech“ ir „Pfizer“ vakcinas vasarį  Lietuva turėtų sulaukti apie 200 tūkst. dozių.

Pasak G. Nausėdos, vasario mėnesio skiepijimo nuo COVID-19 planas yra aiškus, dėl vėlesnių mėnesių trūksta duomenų.

„Dėl vasario mėnesio konkretikos turime, dėl vėlesnių mėnesių konkrečių duomenų dar trūksta, nes daug kas susiję su tam tikromis išlygomis. Pavyzdžiui, Europos vaistų agentūros sprendimas dėl gamintojo „Jonson&Jonson“ vakcinos patvirtinimo“, – teigė prezidentas.

Pradžiugino tas faktas, kad visi merai patvirtino, kad tiek logistiškai, tiek infrastruktūros, tiek žmogiškųjų išteklių prasme yra pasirengę per keletą dienų vakcinavimo tempus padidinti trimis–penkiais kartais.

Jis pabrėžė, kad Lietuva turi pasirengti panaudoti vis didėjantį atvežamų vakcinų skaičių.

„Turime pasiruošti ne tam ritmiškam detalių štampavimui gamykloje procesui, o turime pasirengti greitėjančiam, akseleruojančiam procesui, nes tai tikrai galima nesunkiai prognozuoti. Šiandien sunkiau prognozuoti, kiek vakcinos turėsime kovo, balandžio ar gegužės mėnesiais, bet galima tikrai prognozuoti, kad vakcinos turėsime vis daugiau“, – kalbėjo valstybės vadovas.

„Ir Europos Komisijos pateikti grafikai rodo, kad didžiausia vakcinos apimtis bus pasiekta antrąjį šių metų ketvirtį“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento, antrąjį ketvirtį reikia būti pasirengusiems vakcinuoti iki 35 tūkst. žmonių per dieną.

Sostinės meras Remigijus Šimašius savo ruožtu tvirtino, kad šiuo metu Vilniuje per dieną nuo COVID-19 paskiepijama daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Jo teigimu, apimtį padidinti penkis kartus nekils jokių problemų.

„Vakar 1200 žmonių paskiepijome, ir jeigu reikėtų tą skaičių penkis kartus padidinti, nebūtų jokių eilių ir jokių problemų“, – sakė meras.

„Šiandien keturios poliklinikos tai atlieka, yra ir daugiau poliklinikų, kurios gali tai daryti. Kalbant apie 5 tūkst. žmonių Vilniuje per dieną jokių problemų išvis neiškyla“, – aiškino jis.

R. Šimašius teigė, kad kai reikės skiepyti daugiau žmonių, planuojama medikų komandas siųsti į kolektyvus.

„(...) mūsų strategija yra kiek labiau ant žemės, ją, beje, taikėme, ir atlikdami testus, nekviečiame į stadionus ar sales, o linkę esame patys atvažiuoti pas žmones. Komanda, kuri užsiima skiepais, atvažiuotų į mokyklą ar į socialinės globos įstaigą, ar į įmonę ir paskiepytų“, – sakė jis.

„Esame pasiruošę tiek paskiepyti, kiek bus gaunama vakcinų“, – pridūrė meras.

Prezidentas G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad Lietuvoje iki vasaros vidurio nuo COVID-19 turėtų būti paskiepyta apie 70 proc. arba maždaug 2 mln. šalies gyventojų.

Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 67 tūkst. 794 žmonės, abiem dozėmis – 15 tūkst. 756 žmonės.