"Valstybe, neatimk iš manęs tėvų!" – su tokiais ir dar liūdnesniais šūkiais prie Kauno savivaldybės būrelis piketuotojų vakar siekė atkreipti dėmesį į tėvus, kurie po skyrybų neteko galimybės bendrauti su savo vaikais.

Balandžio 25-ąją pasaulyje įvairiais renginiais pažymima Tėvų atstūmimo sindromo pripažinimo diena. Skelbiama, kad ši diena svarbi visiems, kurie patyrė skyrybas ir nebegali normaliai bendrauti su savo vaikais.

"Mūsų teisinėje valstybėje skyrybų atveju yra nustatoma viena vaiko gyvenamoji vieta. Tas, su kuriuo teismas nustato vaikui gyventi, tampa nugalėtoju, jo pusėje pinigai, o vaikas tampa trofėjumi, kuriuo vėliau visais įmanomais būdais manipuliuojama", – asmeninę skaudžią patirtį dėstė Darius Marčiulaitis.

Vyras rėmėsi užsienio valstybių patirtimi, kad, nustatant dvi vaiko gyvenamąsias vietas, mažėja ginčų tarp šalių, o svarbiausia – vaikas nepatiria sukrečiančių išgyvenimų.

Asociacijos "Prieš tėvų atstūmimą" valdybos pirmininkas D.Marčiulaitis tikisi, kad pavyks inicijuoti Seimo parlamentinės grupės tyrimą, kuris atsakys, kas geriau – nustatyta viena ar dvi vaiko gyvenamosios vietos.

"Buvo periodas, kai su sūnumi negalėjau matytis dvejus metus", – atviravo proteste dalyvavusi, tačiau pavardės nenorėjusi skelbti mama. – Psichologinės ekspertizės išvadose buvo aiškiai nurodytas Tėvų atstūmimo sindromas, tačiau teismui psichiatro išvados nepasirodė svarbios. Teismas nusprendė, kad sūnus jau ilgą laiką gyvena su tėvu, prisirišo ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su juo."

"Aš nusileidau ir nutraukiau kovą, nes mačiau, kaip kenčia mano sūnus. Dabar jam 11 metų", – moteris tvirtino, kad dažniausiai iš kovos dėl vaiko pasitraukia tolerantiškesnis tėvas arba mama.

Moteris įsitikinusi, kad skyrybų bylose, kai yra sprendžiamas vaiko likimas, turėtų dalyvauti ne Vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, o kvalifikuoti psichologai. Tik jie galėtų įvertinti dėl vaiko besiginčijančias puses.

Piketuotojai negailėjo priekaištų Vaiko teisių apsaugos tarnybai. "Ten apsiribojama formaliais atsakymais – kreipkitės į teismą, arba, jei nevykdomi teismų sprendimai, maloniai kreipkitės į antstolį", – kritikos strėlės lėkė vaiko teisių gynėjams.

"Teismas valstybės vardu skirdamas vaiko gyvenamąją vietą kišasi į šeimos, tolesnio vaiko vystymosi reikalus ir jį palieka. Tačiau kartą įsikišusi valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už pasekmes. Ar taip yra?" – retoriškai klausė D.Marčiulaitis.