Ne vienus metus sunkiai pirmyn stūmęsis kauniečių projektas jau duoda vaisių – investicijos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pasiekė 1,5 mlrd. litų. Operatorių teigimu, tai tik pradžia – plėtrai dar yra daug erdvės.

Sukurta 500 darbo vietų

Prieš dešimtmetį vairuotojai ties Ramučiais Kauno rajone stebėjosi rodykle su užrašu „Kauno LEZ“, kuri nukreipdavo į trumpą, niekur nenuvedančią įvažą. Tada netrūko skeptikų, esą sumanymas kurti zoną, kurioje galioja kitokios sąlygos verslui nei visoje šalyje, pasmerktas žlugti ir nesulauks didelio verslininkų dėmesio. Vis dėlto 2004 m. ėmė kilti pirmieji logistikos sandėliai, o paskui ir viena po kitos gamyklos.

Šiuo metu Kauno LEZ veikia septynios bendrovės, pasirašytos sutartys su dar aštuoniomis gamybos ir logistikos įmonėmis, kurios statybas pradės artimiausiu metu. Šioje Laisvojoje ekonominėje zonoje sukurta 500 darbo vietų, dar antra tiek žmonių bus įdarbinta, kai teritorijoje įsikurs kitos sutartis jau pasirašiusios įmonės. Įspūdingas ir bendras zonos investicijų dydis – 1,5 mlrd. litų.

„Kauno LEZ plėtrą buvo pristabdžiusi krizė, tačiau esu įsitikinęs, kad yra puikių perspektyvų plėstis. Šiuo metu esame panaudoję dar tik penktadalį teritorijos“, – teigė Kauno LEZ direktorius Vytautas Petružis.

Unikali vieta

V.Petružio žodžiais, Kauno LEZ įsikūręs unikalioje vietoje. Šalia yra du greitkeliai, oro uostas. „Tai, kad šalia specialų statusą turinčios ekonominės zonos kyla ir leidžiasi lėktuvai, Kauno LEZ daro ypač išskirtinę. Artima oro uosto kaimynystė atveria daug perspektyvų“, – įsitikinęs direktorius.

V.Petružio teigimu, jau vyksta pokalbiai su keliomis aviakompanijomis. „Jas domina galimybė LEZ teritorijoje įkurti lėktuvų remonto įmones, teikti kitas aviacijos paslaugas“, – aiškino vadovas. 

Tuo tikslu LEZ teritorijoje įkurtas Oro parkas. Jis greitai su oro uostu bus sujungtas atskiru keliu. „Manau, kad LEZ Oro parke galėtų kurtis ir aviacinė pramonė – mažus lėktuvus gaminančios įmonės, taip pat aviacinės logistikos bendrovės“, – įsitikinęs V.Petružis.

Jau dabar Kauno oro uostas patrauklus užsienio verslininkams. V.Petružio duomenimis, į Rusiją iš Kinijos eksportuojančios bendrovės nukreipia lėktuvus su kroviniais į Kauną, o toliau prekes gabena traukiniais. Maskvoje daug ilgiau trunka muitinių procedūros, todėl užsieniečiai verčiau daro lankstą per Kauną. „Krovinių gabenimo oru veikla Kauno oro uoste ir LEZ turi visas galimybes plėstis“, – neabejoja V.Petružis.

Suplanuota Verslo gatvė

V.Petružis įsitikinęs, kad ateityje neliks tuščia ir LEZ teritorija, kurioje parengta trylika sklypų viešbučiams ir biurams. Ten įsikurtų Verslo gatvė. „Kaune biurų pasiūla nėra pakankama, nekilnojamojo turto plėtotojai nesiryžta investuoti dėl mažų nuomos kainų. Tačiau, nesant pakankamai biurų pasiūlai, sunku tikėtis ir gausesnių investuotojų gretų. Todėl esu įsitikinęs, kad LEZ teritorijoje ir ši sritis turės gerą ateitį“, – kalbėjo direktorius.

Visiems sklypams parengti detalieji planai, jie aprūpinti reikalinga infrastruktūra. Tai bus lengvai pasiekiama teritorija su gerai išplėtota transporto priemonių stovėjimo sistema ir moderniomis biurų patalpomis.

Protesto plyta – po pamatais

Seimo narys Kazys Starkevičius teigė, LEZ nauda tikėjęs dar 1998 m., kai buvo Kauno apskrities viršininku ir vadovavo Kauno LEZ projekto įgyvendinimo komisijai. „Tada sulaukėme didelio žemės savininkų pasipriešinimo. Jie bandė siekti, kad LEZ teritorija būtų palikta žemės ūkio reikmėms, bet ten dirvožemis nederlingas ir jo niekas nebūtų dirbęs. Be to, dauguma jų nebuvo šių sklypų paveldėtojai. Alyvos į ugnį pylė ir kai kurie politikai, tikėjęsi populistiniu būdu susižvejoti balsų“, – prisiminė K.Starkevičius.

Jis išsaugojo ir plytą, tuomet įteiktą protestuojančiųjų prieš LEZ. „Tada jiems pasakiau, kad ši plyta guls po naujų gamyklų pamatais“, – šypsodamais pasakojo K.Starkevičius.

Pernai jis įgyvendino savo pažadą ir užkasė išsaugotą plytą per „Vičiūnų“ grupės gamyklos statybos pradžios ceremoniją. „Šiandien jau visi mato, kad 1993 m. kilusi LEZ idėja visiškai pasiteisino. Džiugu, kad investuoja ne tik vakarietiškos įmonės, bet ir Lietuvos gamintojai“, – pastebėjo K.Starkevičius.

Nėra jokių tvorų

Politikas mano, kad jei LEZ būtų pradėjusi veikti praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, teritorija dabar jau būtų pasiekusi tą patį lygį kaip kitose šalyse – ten industriniai centrai virto mokslo ir pramonės bendradarbiavimo slėniais. Tačiau tuomet Lietuvoje visos politinės jėgos nedemonstravo susižavėjimo kauniečių projektu. „Ilgai buvo skleidžiamos kalbos, neva LEZ yra atgyvenęs darinys, o ES jų išvis neleidžia steigti. Buvo akcentuojama, esą toks modelis egzistuoja tik besivystančiose šalyse“, – sakė K.Starkevičius.

LEZ projekto įgyvendinimas ilgai strigo ir dėl tinkamos teisinės bazės nebuvimo. Pirminis LEZ įstatymo variantas prieš 20 metų – tiesiog nukopijuotas nuo kinų. Kinijoje LEZ yra tarsi atskiros valstybės valstybėje su sava muitų, mokesčių politika, į aptvertas teritorijas patekti galima tik pro užkardas.

Lietuvoje LEZ modelis kitoks. Čia nėra jokių tvorų, tik taikomos mokesčių lengvatos: pirmus šešerius metus investuotojas atleidžiamas nuo pelno mokesčio (kitur Lietuvoje jis yra 15 proc.), o paskui dar dešintmetį taikomas perpus mažesnis tarifas – 7,5 proc. Įmonės taip pat atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto ir dividendų mokesčių.

„Kinijoje šios zonos suteikė akivaizdų postūmį šios šalies ekonomikai. Šiandien LEZ teritorijos ten tapo didžiuliais pramonės, inovacijų, mokslo centrais, o pati Kinija jau nėra besivystanti šalis“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Kyla gamyklos

Dabar Kauno LEZ teritoriją savo plėtrai renkasi įvairūs gamintojai. Čia įsikūrė farmacinių produktų gamybos įmonė, pramonės automatizavimo gamykla, veiklą pradėjo Suomijos kapitalo įmonė, gaminanti izoliacines plokštes.

Kitą pavasarį Kauno LEZ įkurtuves švęs didžiausias specializuotas vonios baldų gamintojas Baltijos šalyse – įmonė „Raguvos baldai ir Ko“. Bendrovė investuos 8 mln. litų į naują 4 tūkst. kv. m baldų gamyklą. „Investicija leis įmonei pagerinti klientų aptarnavimo kokybę ir Baltijos šalyse, ir strategiškai svarbioje Skandinavijos šalių rinkoje“, – įsitikinęs įmonės „Raguvos baldai ir Ko“ direktorius Robertas Vaitkevičius.

Bendrovės apyvarta pernai siekė 20 mln. litų, 80 proc. produkcijos įmonė eksportuoja.

R.Vaitkevičius tikisi, kad dėl naujosios investicijos įmonės „Raguvos baldai ir Ko“ apyvarta per artimiausius trejus metus išaugs du kartus.

Traukia logistikos bendroves

Patogi geografinė padėtis, magistralinių kelių kaimynystė į Kauno LEZ vilioja logistikos bendroves. Viena pirmųjų 2006 m. čia įsikūrė įmonių grupės „Lavisos koncernas“ bendrovė „Lavisos LEZ terminalas“. Įmonės logistikos vadovė Vilija Abromavičienė akcentavo, kad ši vieta labai patogi klientams. „Be poilsio dienų teikiame muitinės tarpininkavimo paslaugas, šalia veikia muitinės postas – tai labai patogu ir eksportuotojams, ir importuotojams“, – sakė ji.

Kauno LEZ bendrovė investavo apie 12 mln. litų, įrengė muitinės sandėlį, importo ir eksporto terminalą. Jame dirba muitinės tarpininkai, vyksta itin spartūs krovos darbai: krovinių žymėjimas, paskirstymas, perkrovimas. Bendrovė įsigijo naujus greitaeigius krautuvus, kurie itin siaurais 12 m aukščio sandėlio koridoriais zuja dideliu greičiu.

Koją kelia Norvegijos įmonė

Rudens pabaigoje Kaune pradės veikti Norvegijos kapitalo elektronikos įrangos gamybos įmonių grupės „Kitron ASA“ komponentų tiekimo centras, į kurį bus investuota 5 mln. litų.

Įmonės gamybos bazė įkurta Kauno mieste, o žaliavų tiekimo centrą įmonė nusprendė statyti LEZ, kad būtų sutrumpinti komponentų pristatymo terminai. Žaliavos iš Kauno LEZ esančio sandėlio bus tiekiamos ne tik Lietuvoje esančioms „Kitron ASA“ gamykloms, bet Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Kinijoje veikiantiems fabrikams.

„Didžiausią investicijų dalį sudaro visiškai automatizuota sandėlio įranga ir pastato pritaikymas specialiems elektronikos komponentų laikymo reikalavimams, čia turės būti užtikrinta tam tikra temperatūra, drėgmė“, – aiškino „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.

Laukiama kinų invazijos

Neseniai ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ir Kauno LEZ valdybos pirmininkas Freddy's Opsomeris Kinijoje pasirašė ketinimų memorandumą su Kinijos bendrove „CAMC Engineering Co“, turinčia didelės tarptautinių projektų plėtojimo patirties. Ji norėtų pristatyti Kauną kitoms kinų bendrovėms, turinčioms planų ateiti į ES rinką. „Įmonė CAMC Engineering Co“ turi darbo su Europos įmonėmis patirties. Paprastai kinai užsienyje drąsiau investuoja, kai yra vedami savo šalies tarpininkų. Todėl tikimės, kad ši bendrovė padės atvesti į Kauno LEZ ir kinų įmonių", – ateitį planuoja V.Petružis.

1,5 mlrd. litų

– tiek jau investuota Kauno LEZ.

534 ha

– toks bendras Kauno LEZ plotas.