Lakštingalų slėnyje jau beveik 20 metų nebuvo uždegtas „Poezijos pavasario“ aukuras. Gamtos oazė, kurioje prieš daugelį metų skambėjo Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio, Bernardo Brazdžionio eilės, dabar stūkso apleistas ir užmirštas.

Apstu šiukšlių

Prie Kauno marių esantis Lakštingalų slėnis garsėja įspūdingu gamtovaizdžiu. 1937 m. šalia jo įsikūrė viena žymiausių XX a. lietuvių poečių Salomėja Nėris. Nuo 1962 m. čia veikia jos memorialinis muziejus, o 1965 m. slėnyje buvo įrengta aikštelė su amfiteatrinio stiliaus suolais ir kasmet pradėta rengti „Poezijos pavasarius“.

Paskutinį kartą Lakštingalų slėnyje eilės skambėjo prieš 19 metų. Niekas nesiryžta atsakyti, ar šventė dar kada nors sugrįš į S.Nėries memorialinio muziejaus pašonę.

„Dar ir dabar girdžiu poeto Paulius Širvio žodžius: “Aš beržas, lietuviškas beržas„. Kokios buvo ovacijos, man net dabar prisiminus pagaugai per kūną eina“, – prisiminimais dalijosi šalia slėnio gyvenanti Regina Pupalaigytė.

Dabar gyvenimas Lakštigalų slėnyje apmiręs, tik naktimis čia mėgsta susirinkti vietos jaunimas: geria, linksminasi, palieka šiukšlių. Senųjų suolelių jau seniai nebelikę. Tarp medžių ir krūmų mėtosi tušti buteliai, kitos atliekos.

„Šiukšlynas, butelių duženos – tokį vaizdą dabar mato žmonės, atvykę į Lakštingalų slėnį“, – apgailestavo R.Pupalaigytė.

Kartu su kitais Palemono gyventojai moteris kasmet stengiasi slėnyje rengti talkas, surinkti šiukšles. „Pernai per talką prireikė ne vieno šiukšlių maišo. Pakrantėje mėtėsi senos automobilių padangos, slėnis buvo nusėtas šukėmis“, – sakė moteris.

Įsirėžė atmintyje

„Poezijos pavasariui“ Lakštingalų slėnis pasirinktas neatsitiktinai.

„Juk šalia įsikūręs S.Nėries muziejus. Be to, aplink gamta, grožis. Gamtos apsuptyje ir poetai, ir poezijos mylėtojai tuomet jautėsi saugiau, laisviau – mieste rengti tokius sambūrius buvo nesaugu“, – pasakojo R.Pupalaigytė.

Per pirmąjį „Poezijos pavasarį“ slėnyje iškilo aukuras, kuriame kasmet įsižiebdavo ugnis, simbolizuojanti kūrybos laisvę. Deja, jau beveik 20 metų šiame aukure neliepsnojo festivalio ugnis.

Ąžuoliukas, kurį taip pat buvo pasodintas per pirmąjį festivalį, šiandien išsikerojęs ir laukia sugrįžtančios poezijos į šį rojaus kampelį.

„Per kiekvieną festivalį čia atplaukdavo jachtos su spalvotomis burėmis. Žmonių susirinkdavo tiek, kad laisvo žolės lopinėlio nelikdavo“, – prisiminimais dalijosi R.Pupalaigytė.

Bandė gaivinti

Lakštingalų slėnį ne vienus metus bandė gaivinti Palemono bendruomenė. Čia vykdavo moksleivių rengiamos šventės „Poezijos pavasarėliai“. Tačiau geri norai nuėjo perniek.

„Pernai vasarą sustatytos naujos kėdės jau sulaužytos“, – konstatavo R.Pupalaigytė.

Šalia slėnio įsikūręs S.Nėries muziejus prieš kelerius metus iš Europos Sąjungos gautomis lėšomis apsitvarkė ne tik savo teritoriją, bet ir slėnį. Aikštelė buvo išgrįsta trinkelėmis. Bet ir tai nepriviliojo į slėnį lankytojų. Palemono bendruomenė visas šventes rengia mokyklos stadione, nes slėnis nėra saugus vaikams.

Faktai

Pirmasis „Poezijos pavasaris“ įvyko 1965 m.

Lakštingalų slėnyje festivalis paskutinį sykį vyko 1994 m., kai laureatu tapo poetas Aidas Marčėnas.

1995 m. festivalis perkeltas į Maironio lietuvių literatūros muziejų.

„Poezijos pavasaris“ iš slėnio išsikėlė, nes yra per toli nuo miesto, be to, į šventę susirinkdavo vos kelios dešimtys žmonių.

Baigiamieji „Poezijos pavasario“ akordai

Šiųmetis „Poezijos pavasaris“ baigsis tradiciniais renginiais Kaune. Šiandien 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje rengiama popietė „Poezija ir varpai“.

18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje bus apdovanota „Poezijos pavasario 2013“ ir Maironio premijos laureatė poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė.