Leista norėti patiems

Vilniaus miesto taryba praėjusią savaitę pritarė rezoliucijai, kuria įtvirtintas principinis sprendimas – rinkliavos mokyklose ir darželiuose yra neteisėtos ir netoleruotinos. Tačiau... jos gali būti organizuojamos laisvai apsisprendus patiems tėvams ir vaikams, ir tik už papildomas paslaugas, kurios nėra teisės aktais ir švietimo strategiją apibrėžiančiais dokumentais ugdymo paslaugų standarto privalomoji sudedamoji dalis bei kurių nefinansuoja valstybė ar savivaldybė.

"Svarbu pabrėžti, kad tokios rinkliavos negali daryti įtakos nei tvarkai įstaigoje, nei grupių ar klasių komplektavimui. Jei taip yra – drausime ir bausime, jokių nelegalių rinkliavų Vilniaus mokyklose neliks, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. – Prieinamumas ir lygiateisiškumas – esminiai principai, kuriais remiantis formuojama Vilniaus švietimo politika. Šiuo miesto tarybos sprendimu įsipareigojame užtikrinti teisę į visiškai nemokamą bendrąjį ugdymą mokyklose."

Sostinės tarybos nariai įpareigojo savivaldybės administraciją ir švietimo įstaigas, kuriose dalis tėvų nusprendžia savanoriškai prisidėti prie finansavimo, imtis visų priemonių, kad būtų be kompromisų laikomasi Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių teisę į nemokamą bendrąjį ugdymą valstybės ir savivaldybių mokyklose. Neturi būti iškraipyta skaidraus priėmimo į švietimo įstaigas tvarka, užtikrinta, kad nebus taikoma jokių tiesioginių ar netiesioginių poveikio ar spaudimo priemonių tėvams ir vaikams.

Kaip rašoma savivaldybės pranešime, per ilgą laiką kai kuriose Vilniaus švietimo įstaigose buvo susiklosčiusi ydinga praktika tėvų įnašais padengti tiek aplinkos išlaikymo ar atnaujinimo poreikius, tiek poreikį papildomai finansuoti ugdymo paslaugas. Ilgą laiką tai buvo toleruojama, tokie įnašai tėvams net buvo pateikiami kaip privalomi ir sukeldavo realias socialines atskirties problemas.

Nuo 2016-ųjų savarankiškųjų finansų dalis, savivaldybės skiriama miesto ugdymo įstaigoms, išaugo daugiau kaip 50 proc. – savivaldybės atstovų teigimu, šios lėšos leido užtikrinti, kad nebeliktų rinkliavų, kurios būtų pateisinamos poreikiu užtikrinti sklandų ugdymo procesą.

Pratybos neįtrauktos

"Vilniaus dienos" paklaustas, kaip tėvams reikėtų elgtis tokioje situacijoje, kai, pavyzdžiui, mokykloje iš tėvų renkami pinigai ir visai klasei perkamos pratybos, kad visi kartu galėtų mokytis, V.Mitalas teigė, kad pratybų klausimas nėra įtrauktas į šios rezoliucijos turinį.

"Tas pratybas, kurios yra neprivalomos, įvairios kitos ugdymo priemonės, kurias tėvai pasirenka, jie ir toliau turės galimybę rinktis. Kiek žinau, tokie faktai, kad patys mokytojai rinktų pinigus pratyboms, Vilniaus mokyklose nėra taisyklė – veikiau išimtis", – teigė vicemeras.

Ši rezoliucija – politikų pareiškimas apie švietime vykstančius procesus, siekiant, kad tai, ką mes sakome, visiškai atitiktų tai, ką mes darome.

Už tėvų bei vaikų bendras ar kitas išvykas, kurios numatytos ugdymo plane, dažniausiai mokyklose taip pat tenka mokėti tėvams. V.Mitalas patikino, kad įvairios į ugdymo planą įtraukos išvykos turi būti apmokamos iš ugdymui skirtų lėšų, kurias mokykla turi. Tik už papildomas išvykas gali mokėti tėvai.

"Aš manau, kad bus naudos iš tos miesto tarybos patvirtintos rezoliucijos, nes švietimo sferoje yra daug tokių "pilkųjų zonų", kurias paprastas gyvenimas diktuoja ir apibrėžia vienaip, bet formalūs dokumentai tarsi niekaip nepamini, apie ką tai yra. Ši rezoliucija, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti dar ir per aptaki, bet ji yra politikų pareiškimas apie švietime vykstančius procesus, siekiant, kad tai, ką mes sakome, visiškai atitiktų tai, ką mes darome. Tai gal dar nėra galutinė stotelė, bet žingsnis link to, kad atskirtume tuos dalykus, kurie mokyklose vyksta ne pagal ugdymo planą, o tėvų, mokinių, bendruomenės pageidavimu, ir už ką gali reikėti papildomai sumokėti", – teigė vicemeras.

Požiūriai skiriasi

Tačiau kasdienybėje su ugdymo įstaigų gyvenimu ir rinkliavomis susiduriančių tėvų nuomonė apie šią ir panašias rezoliucijas šiek tiek kitokia. Aktyvius tėvus vienijančio Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas teigė rezoliucijos nauda labai abejojantis.

"Tų rezoliucijų "virtuvę" geriau gal žino politikai, tačiau mes geriau žinome realybę. Faktas, kad dalis tėvų moka pinigus, kad tik jų vaikams sąlygos būtų geresnės, o dalis – nepatenkinti ir nenori mokėti. Jei kalbame apie tai, ar turėtų tėvai ugdymo įstaigose papildomai už kažką mokėti, tai atsakymas – ne. Bet moka. Ir rezoliucija čia iš esmės nelabai ką ir sprendžia – tai daugiau politinis dokumentas", – sakė tėvų atstovas.