Vidurnaktį Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas, atskraidinęs, ko gero, svarbiausią 10-osios Vilniaus knygų mugės svečią – rusų kilmės prancūzų rašytoją, Goncourt‘ų ir Médicis premijų laureatą Andreï Makine‘ą.

Pasitiktas Vilniaus oro uoste, rašytojas prisipažino gerokai nuvargintas netiesioginio skrydžio per Prahą, juolab kad ir Prancūzijoje jis kurį laiką intensyviai keliavo, pristatydamas naujausią savo kūrinį „Nepažįstamo žmogaus gyvenimas“.

Vilniaus oro uoste pasiūlius pasirūpinti jo bagažu, A. Makine‘as tik žaviai šyptelėjo: „Aš visuomet keliauju neapsikrovęs“. Garsus rašytojas su nediduke kuprine ant peties apkeliavo nemažai šalių, pasiekė net Australiją. 

Lydimas į sostinės Senamiestyje įsikūrusį viešbutį, svečias prisipažino visuomet svajojęs pamatyti Vilnių. 1987-aisiais pagal dėstytojų mainų programą atsidūręs Paryžiuje, A. Makine‘as pasiprašė politinio prieglobsčio, ir tik po daugelio metų keliskart apsilankė Rusijoje. Pasak leidyklos „Tyto alba“ svečio, po Sovietų Sąjungos griūties jis nėra lankęsis nė vienoje iš buvusių socialistinių respublikų. „Tikuosi, kad dabar esate ne nepriklausomi nuo Rusijos, o esate tiesiog laisva ir nepriklausoma šalis“, – teigė rusų kilmės prancūzų rašytojas.  

Nespėjęs Paryžiuje išsamiau susipažinti su numatyta programa Lietuvoje, A. Makine‘as suprato, kad laiko gerėtis Lietuvos sostinės senamiesčiu nebus itin daug. Prancūzų literatūros žvaigždei, kaip įprasta, teks dalyti interviu, apsilankyti jo garbei rengiamame priėmime pas Prancūzijos ambasadorių Lietuvoje, susitikti su skaitytojais. Vienintelis kuklių poreikių rašytojo prašymas buvo apgyvendinti jį ramiame kambaryje. „Tegu ir be gražaus vaizdo“, – numojo rankia jautriai miegąs svečias.

Iš Sibiro kilęs prancūzų kalba rašantis kūrėjas šias premijas pelnė 1995 metais už garsųjį savo romaną „Prancūziškas testamentas“ (lietuviškai leidyklos „Tyto alba“ pirmą kartą išleistą 1996 m., pakartotą 2007 m.).

 Knygų mugėje garsusis svečias iš Prancūzijos šeštadienį, vasario 14 dieną 14 val. pristatys „Prancūziško testamento“ tęsinį –  romaną „Žako Dormo žemė ir dangus“.