Pirmadienio rytą prie Seimo grupė visuomenininkų protestavo prieš valdančiųjų planus svarstyti prieštaringai vertinamą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris kai kuriose vietos valdžios institucijose leistų vartoti lenkų ir rusų kalbą.

Dešimt protestuotojų rankose laikė plakatus "Seimūne, saugok Konstituciją", "Ar valdantieji priims Trojos arklį iš LLRA", "Atkurkime Lietuvos valstybę Vilniaus krašte", "Tautiniam skaldymui - ne".

Įstatymo projekte numatoma, kad gausiai tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse savivaldybių institucijose ir įstaigose greta valstybinės lietuvių kalbos būtų vartojama tos tautos mažumos kalba.

Projektas įtvirtina, kad informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.

Vienas iš piketo dalyvių politologas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad įstatymas priimamas be rimtų diskusijų, ir gali suskaldyti visuomenę.

"Šiandien bandoma turbūt buldozerio principu įtraukti į darbotvarkę Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris iš principo įtvirtina tam tikras nuostatas, kurios daugiau segreguos visuomenę nei integruos. Pirmiausia, turint galvoje visus dalykus, susijusius su nevalstybinių kalbų vartojimu valstybinėse institucijose ir savivaldybių institucijose, kur neva kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, asmenvardžių, vietovardžių klausimai", - BNS sakė vienas iš piketo dalyvių Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jo, Tautinių mažumų įstatymo projektas į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktas be jokių "rimtesnių diskusijų, visiškai neįvertinant alternatyvių projektų, kurie yra Seime registruoti, nepasveriant argumentų".

Minėtas įstatymo projektas į darbotvarkę įtrauktas valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iniciatyva. Tačiau parlamentarams tvirtinant dienos darbotvarkę, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymu iš jos išimtas.

"Mes laikomės požiūrio, kad ši politinė jėga akivaizdžiai gyvena iš konflikto, ji nesuinteresuota konflikto sprendimu. Jeigu būtų priimtas šis įstatymas, manau, tai būtų tik pradžia tam tikrų jos reikalavimų, laipteliai tik eitų į viršų ir tam tikra prasme judėtume į uždaros Vilniaus regiono sistemos kūrimą", - teigė L.Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad svarstomas projektas yra antikonstitucinis, nepaisant to, kad jis beveik du dešimtmečius galiojo.

"Jis priimtas 1991 metais, kai 1992 metais Konstitucijoje buvo įtvirtinta valstybinės kalbos nuostata. Taigi, jis galioti pradėjo anksčiau, negu buvo įtvirtinta Konstitucijoje, tai yra labai svarbu", - pabrėžė L.Kasčiūnas.

Paskutinę sesijos dieną Seimas planavo svarstyti LLRA Jaroslavo Narkevičiaus praėjusią kadenciją įregistruotą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris galiojo iki 2010 metų. Jame numatoma, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami ir užrašai tautinės mažumos kalba.

LLRA įregistruotą projektą yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, Seimas pažeistų Konstituciją, jei priimtų Tautinių mažumų įstatymą, kuris būti paremtas iki 1992 metų galiojusiais teisės aktais.

Tuo tarpu LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis laikosi pozicijos, kad J.Narkevičiaus pateiktas projektas su sena įstatymo redakcija - tinkamas, bet galiotų laikinai, kol būtų priimtas naujas įstatymas dėl tautinių mažumų.

LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris leistų dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų, tačiau jis neranda pritarimo Vyriausybėje.

Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.