Pereiti į pagrindinį turinį

Prieš investuotojus – visuomenės intereso vėzdas

2013-04-18 10:12
Prieš investuotojus – visuomenės intereso vėzdas
Prieš investuotojus – visuomenės intereso vėzdas / Artūro Morozovo nuotr.

Žinomas architektas paprašė įvardyti bent vieną atvejį, kai naujas projektas nesusilaukė protestų ir vilkinimo, kol buvo ginamas neva visuomenės interesas. „O ta visuomenė dažniausia – keli aktyvistai, turintys asmeninių interesų“, – šyptelėjo jis.

Sąvoka naudojama reketui

Tūkstančiai žmonių šiandien galėtų puikiausiai naudotis senuoju Panemunės tiltu, kol bus pastatytas naujas. Bet pasipriešino nedidelė saujelė gyventojų ir buvo pasirinktas kitas variantas – senąjį tiltą sprogdinti.

„O mūsų atveju vadinamasis viešasis interesas yra naudojamas oficialiam reketui“, – nevyniodamas žodžio į vatą rėžė bendrovės „Margasmiltė“ projektų vadovas Tomas Bodrijė.

Grupelė Pagirių gyventojų, prisitatančių viešojo intereso gynėjais, „Margasmiltę“, norinčią Kauno rajone kasti visiškai saugia iškasena vadinamą mineralą anhidritą, tampo po teismus.

Kauno rajone 300 m gylyje gulintis anhidrito lobis galėtų įdarbinti 700 bedarbių, valstybei ir rajonui kasmet nešti dešimtis milijonų litų pelno mokesčių pavidalu, tačiau lobis guli nejudinamas. Projektą stabdo keli viešojo intereso gynėjais prisistatantys gyventojai.

Lietuvos liga

Jau įsigalėjo praktika, kai dėl saujelės viešojo intereso vėliava mosuojančių žmonių stabdomi tūkstančiams žmonių naudingi projektai.

„Suprantama, būtina atsižvelgti į kiekvieno asmens interesus, tačiau reikia galvoti ir apie bendrąją naudą visuomenei“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Deja, pavyzdžių, kai prisidengus viešuoju interesu tiesiog kenkiama, yra ne vienas, – sakė Kauno rajono meras. – Tai jau liga, kuri žalinga Lietuvai: nekuriamos darbo vietos, nemokami mokesčiai, kuriamas blogas įvaizdis užsienio investuotojų akyse.“

Pasipriešinimo variklis – pinigai?

Prieš penkerius metus aktyviai anhidrito kasyklos projektą plėtoti pradėjusi bendrovė „Margasmiltė“ tikėjosi, kad vertingi mineralai į dienos šviesą bus pradėti kelti po kelerių metų, bet susidūrė su aktyviu bendruomenės pasipriešinimu. Bendruomenę įkūrė keli giminaičiai. 

Protestuotojai tvirtina, kad priešinasi, nes bijo triukšmo ir užterštumo, kurį gali skleisti didelio masto darbai.

Be abejo, dalis prieš anhidritą pasisakančių gyventojų išties baiminasi neigiamo kasyklos poveikio, tačiau T.Bodrijė teigia, kad pasipriešinimo variklis – pinigai.

Pasiūlė pasidalyti akcijomis

„Ką jie gina? Savo kišenę. Aš tą sakau drąsiai, nes yra liudytojų, kurie ir teisme, ir prieš poną Dievą gali paliudyti, kad mums buvo pasiūlyta pasidalyti kasyklos akcijomis. Mes su tuo nesutikome, nesutikome ir su siūlymu labai brangiai nupirkti žemę, todėl ir sulaukėme tokio pasipriešinimo“, – teigė T.Bodrijė.

Aplinkosaugos, sveikatos, urbanistikos specialistai atkakliai kartoja, kad Pagirių bendruomenės narių būgštavimai dėl kasyklos gerokai perdėti (anhidrito kasyba pasaulyje laikoma ekologiškiausia kasybos rūšimi), tačiau teismų, kuriuos inicijavo visuomenės intereso gynėjai, maratonas nesibaigia. Pralaimėtas teismas kaipmat skundžiamas aukštesnei instancijai.

Interesų auka – tiltas

Sėkmingai partiją viešojo intereso korta sulošė ir saujelė Panemunės gyventojų. Rezultatas – senas Panemunės tiltas nugriautas, o naujo tilto – nė kvapo ir nežinia, kada jis bus.

Prieš penkerius metus naujajam tiltui detalųjį planą rengę specialistai jo taip ir nepatvirtino, nes nepajėgė perrėkti į kovą prieš naują tiltą Panemunės gyventojus kvietusios Rūtos Zabielienės.

Visuomenės veikėja Panemunės gyventojus gąsdino, kad naujo tilto detaliajame plane numatytų maždaug 7 ha reikia ne tilto prietilčių statyboms, o, pasak jos, „maximoms, matijošaičiams ir kitiems piniguočiams“.

Vis dėlto kovą dėl viešo intereso paskelbusi R.Zabielienė tada „Kauno dienai“ pripažino, kad netoli tilto pati turi žemės, be to, galvoja apie rinkimus į Seimą.

Kovai prieš tiltą ji naudojo įtakingas pažintis konservatorių gretose.

„Buvo parengtas labai protingas sprendimas – naujas tiltas turėjo atsidurti patogesnėje vietoje, būtų pagerėjęs susisiekimas, o kol vyktų statybos, būtų galima ribotai naudotis senuoju tiltu. Bet atsirado keliolika žmonių, kurie darė spaudimą, pasinaudojo partiniais ryšiais ir sugebėjo sustabdyti šio detaliojo plano rengimą“, – prisiminė Kauno tarybos narys Rimantas Mikaitis.

Apgynė kaimynus ir save

Į kovą prieš naują tiltą Panemunės gyventojus R.Zabielienė vedė su Raminta Baltuškiene – Seimo nario konservatoriaus Ryto Kupčinsko padėjėja. Vėliau ir R.Zabielienė tapo kito konservatoriaus, Seimo nario Naglio Puteikio, padėjėja.

R.Mikaitis pripažino, kad statant naują tiltą būtų reikėję iškeldinti porą ar kelis gyventojus, tačiau su jais planuota sąžiningai atsiskaityti.

Kelių gyventojų interesus į viešojo intereso drabužį įvilkusį R.Zabielienė apgynė savo ir kelių kaimynų interesą, bet ar ji neturėtų prisiimti bent dalies kaltės, kad tūkstančiai kauniečių ne vienus metus turės važinėti ilgais aplinkkeliais?

Senasis Panemunės tiltas susprogdintas, o realybė tokia, kad niekas nedrįsta prognozuoti, kada jo vietoje atsiras kitas.

Investuotojai sprunka

„Todėl užsienio investuotojai ir neateina – kogeneracinės jėgainės statyti negali, kapinių įrengti negali. Nenormalu, kai 4–6 metus aiškinamasi, ar įmonė gali dirbti, ar ne“, – kalbėjo Kauno rajono meras V.Makūnas.

Jo teigimu, kai prie lietuviško biurokratizmo ir painių, nuolat keičiamų įstatymų prisideda dar ir skersai kelio stojantys gyventojai, užsienio investuotojai linkę pasipustyti padus.

Dėl panašių priežasčių stringa Kauno LEZ, Kauno oro uosto ir dar kelių ne tik Kauno rajonui bei miestui, bet ir visai šaliai svarbių projektų plėtra.

Viešajam interesui – ribos

Teisininkai pabrėžia, kad konkretaus apibrėžino, kas yra viešasis interesas, nėra.

„Viešojo intereso sąvoka mūsų šalyje tiek nuvalkiota, kad iš mūsų jau juokiasi užsieniečiai. Viešas interesas ir turi būti viešasis interesas, o ne mazgotė“, – sakė projektų vadovas T.Bodrijė.

„Užtenka skunde pažymėti, kad kažkas, ką jūs ginate, yra svarbu visuomenei, ir tai bus pripažinta viešuoju interesu, nors realiai kalba gal suksis apie tvorą tarp kaimynų“, – pastebėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Rita Griguolaitė.

„Tada, – tęsė ji, – į eilinį privatų ginčą stoja prokuroras, kuris turi ginti viešąjį interesą. Reikia pažymėti, kad šią funkciją prokurorai vykdo gan uoliai.“

Piktnaudžiavimas viešuoju interesu šį pavasarį gana aktyviai aptarinėjamas aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose, tad tikimasi, kad bus inicijuotos įstatymų pataisos, kurios apibrėš viešojo intereso ribas.


KOMENTARAI


Birutė Vėsaitė


Ūkio ministrė

Visuomenės gerovei tikrai nenaudinga, kai suinteresuoti asmenys, prisidengę viešojo intereso gynėjų vardu, stabdo investicinius projektus, naujas statybas, ekonomikos plėtrą. Nukenčia valstybės tarptautinė reputacija, atbaidomi užsienio investuotojai. Dėl neprognozuojamos bylų, susijusių su viešojo interesu gynimu, baigties ir sustabdomų investicinių projektų formuojasi teisiškai nestabilios valstybės įvaizdis, užsienio investicijų srautai nukreipiami į kaimynines valstybes.

Daugiau nei 12 metų dirbdama Seimo ekonomikos komitete mačiau ne vieną atvejį, kai svarbūs valstybinės reikšmės projektai metų metais nepagrįstai įstrigdavo. Vienas iš tokių atvejų – Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ).

Gudriai pasipelnyti sumanę spekuliantai supirko teritorijoje esančias žemes ir kelerius metus užsiėmė tikrų tikriausiu valstybės reketu. Valstybė gyventojams už žemę plyname lauke siūlė po 2,5 tūkst. litų už arą, pastarieji užsiprašydavo net per 10 tūkst. litų ir t.t. Ir šiuo atveju buvo daug kalbama apie atstovavimą viešajam interesui, net nebandant įvertinti, kokią žalą likusi visuomenės dalis patiria dėl LEZ-e nesukuriamų darbo vietų, negaunamų pajamų į valstybės biudžetą.


Anhidritas

Tai naudingoji iškasena, sulfatų klasės mineralas, aktyviai naudojamas gumai, aliejiniams dažams, popieriui, apdailos plokštėms, betonui ir kitoms medžiagoms gaminti.

Pirmieji anhidrito tyrimai Lietuvoje atlikti daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų Kauno politechnikos institute.

Lietuviškas anhidritas unikalus savo kokybe – jo vadinamasis švarumo koeficientas siekia 98 proc. ir yra didžiausias Europoje bei vienas didžiausių pasaulyje.

2010 m. lapkritį Lietuvos geologijos tarnyba išdavė leidimą eksploatuoti Pagirių anhidrito telkinį, iš jo išgauti 240 mln. tonų anhidrito.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų