Tai, kad tvarkyti balkonus, turinčius avarinės būklės požymių, galima net ketvirtadaliu pigiau, pirmieji įsitikino sostinės J. Jasinskio g. 3 namo gyventojai. Šiame name neseniai baigti aštuonių balkonų remonto darbai. Jie buvo būtini, nes balkonų konstrukcijos buvo avarinės būklės ir kėlė pavojų ne tik namo gyventojams, bet ir aplinkiniams. Šis daugiabutis, kaip ir daugelis kitų, esančių miesto centre, yra nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos zonoje, tad remonto metu negalėjo vykti jokie architektūriniai pakeitimai. Tokiais atvejais darbams atlikti tenka ieškoti naujų techninių, inžinerinių sprendinių.

Ilgametis „Mano būsto“ statybų inžinierius V. Elenbergas pasiūlė naujovę, skirtą Naujamiesčio balkonams remontuoti, kuri ir buvo įgyvendinta J. Jasinskio g. 3 name.

„Prieš pradedami remonto darbus išsikėlėme sau tikslą – padaryti balkono konstrukcijas kuo lengvesnes ir kad būtų kuo mažiau drėgnų procesų: betonavimo, klijavimo, hidroizoliavimo. Daugiabutyje pritaikėme visiškai naują konstrukciją. Jo aptvaro rėmas – iš specialių cinkuotos skardos profilių, masyvūs kampiniai gelžbetoniniai stulpeliai pakeisti polistireniniu putplasčiu, o grindų dangai panaudotas ištisinis aliuminio-magnio lydinio lakštas. Šios, mano pasiūlytos, konstrukcijos dėka darbai vyko gerokai greičiau, buvo galima dirbti ir žiemos metu, svoris sumažėjo net keletą kartų, ženkliai sumažėjo ir darbų sąmata“, – teigė statybų inžinierius V. Elenbergas.

Pritaikius naują remonto būdą, balkonų atnaujinimo procesas atpinga maždaug 25 proc.

Iki šiol Naujamiesčio namų balkonai buvo remontuojami ir atstatomi tokiais pat būdais kaip ir buvo statyti: betonuojant sudėtinguos individualiuos klojiniuos, įrengiant naują hidroizoliaciją, klijuojant plytelių grindis, kurios nėra geriausias sprendimas mūsų klimato sąlygomis.

Bendrovės „Naujamiesčio būstas“ Pastatų administravimo vadybininkas Andrius Kleiza sako, jog naujasis balkonų remonto sprendinys Vilniuje įgyvendintas pirmą, tačiau tikėtina, ne paskutinį kartą.

„Sostinėje tokio tipo ir panašių balkonų yra daugiau. Preliminariais skaičiavimais, vien tik Naujamiestyje yra apie 100 daugiabučių namų, kurių balkonai turi avarinės būklės požymių, tad juos tvarkyti būtina. Pritaikius naują remonto būdą, balkonų atnaujinimo procesas atpinga maždaug 25 proc. Be to, šiuo konkrečiu atveju pavyko gauti Senamiesčio atnaujinimo agentūros paramą, tad net 40 proc. darbų kainos gyventojams bus kompensuota, o už likusius darbus žmonės galės išsimokėti per metus“, – pabrėžė A. Kleiza.

Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Tačiau daugelis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų. Tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių.

Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai atsisako balkonų remonto – didelė darbų kaina, todėl tikimasi, kad pradėjus taikyti naują bei pigesnį atanujinimo būdą bei atsiradus galimybei pasinaudoti valstybės parama, avarinės būklės balkonų tvarkymo darbai įgaus didesnį pagreitį.