„Visą eilę klausimų aptarėme, pagrindinis klausimas – Žirnių-Liepkalnio sankryža, pro kur važiuoja visi sunkvežimiai iš Minsko į Klaipėdą, ekologines problemas kelia. Pažadą gavau, kad bus iš esmės prie to prisidėta. Natūralu, kad tai tai turės būti valstybės ir savivaldybės bendras projektas, bet kadangi tai yra aplinkkelis, magistralė, tai natūralu, kad Vyriausybės prisidėjimas bus“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė R. Šimašius.

Anot mero, planuojama projekto sąmata yra apie 23 mln. eurų, bet įgyvendinimo metu ji turėtų mažėti. Jis pabrėžė, kad per anksti kalbėti apie savivaldybei ir Vyriausybei teksiančias finansavimo dalis.

„Mes turime techninį projektą. Tikėtina, kad rugsėjo mėnesį, ypač jeigu dėl finansų bus visiškas aiškumas, mes paskelbiame konkursą ir tada, priklausomai nuo statybų proceso, ar šiemet, ar kitais metais darbai prasideda. 2020-aisiais metais turi būti vėliausiai užbaigti“, – aiškino meras.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis sakė, kad ministrų kabinetas supranta sankryžos svarbą transporto priemonių tranzitui, artimiausiu metu tikimasi sprendimų dėl finansavimo.

„Premjeras davė nurodymus artimiausiu metu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Susisiekimo ministerija ir Vilniaus savivaldybe aptarti šį projektą. Tai kaip prioritetas, kadangi sprendžiami Vilniaus miesto eismo sureguliavimo klausimai, taršos mažinimo, bet kartu tai tranzito klausimai – pagreitintas tranzitas. Manome, kad rasime teisingus sprendimus“, – sakė A. Stončaitis.

Arteriją, kurią kasdien kerta šimtai vilkikų iš Baltarusijos, ketinama rekonstruoti pertvarkant ją į dviejų lygių sankryžą – taip tikimasi išspręsti spūsčių šioje vietoje, ekologijos problemas.

„Aparėme ir Šiaurinės gatvės klausimą. Vėlgi, kalbant apie finansavimą, proporcijas, tai jeigu Žirnių-Liepkalnio viadukas yra visos Lietuvos infrastruktūros reikalas (...) tai Šiaurinė gatvė aktuali ir Lietuvai, ir Vilniui. Natūralu, kad proporcija (finansavimo – BNS) Vilniaus būtų didesnė“, – teigė R. Šimašius.

Susitikime su premjeru R. Šimašius kalbėjosi ir apie Nacionalinį stadioną. Pasak mero, aptarta, kad „viskas vyksta pagal grafiką, derybos intensyvios“.

A. Stončaitis užsiminė, kad matyti progresas ir dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos. Pasak kanclerio, tikėtina, kad Konferencijų bei kongresų rūmų įrengimo projektas bus įgyvendintas 2022 metais.