Lenkų didvyriu laikomo Józefo Piłsudskio širdies kapo prieigose vyksta remontas – iš Lenkijos atvykę statybininkai juos planuoja baigti rudenį, tačiau Vilniaus savivaldybė kapo saugumo užtikrinti neketina.

Dirbs iki šalnų

Kapinėse darbuojasi penki žmonės – du vietinės bendrovės ir dar trys lenkų įmonės darbininkai. Šiuo metu dalis karių kapinių, kurių centre ir palaidota J.Piłsudskio širdis, atitverta įspėjamosiomis juostomis, centrinis grindinys išardytas, baigiami centriniai laiptai.

Dienraščio kalbintas prisistatyti nepanoręs darbų vadovas iš Lenkijos teigė, kad išardyto grindinio akmenys yra sunumeruoti ir baigus darbus bus sudėti atgal. Tie patys darbai bus atlikti ir su šoniniais laiptais.

„Pakeisti bus tik centriniai laiptai, nes jie buvo ypač nusidėvėję. Laiptų šonuose atsiras du želdynai granito apvade. Šoniniai laiptai, vedantys prie kapo, bus atnaujinti ir sudėti atgal. Tikimės, kad jeigu viskas bus pagal planą, iki rudens darbus užbaigsime“, – kalbėjo darbų vadovas.

Paminklus tvarkys ateityje

Paklaustas ar planuojama ateityje sutvarkyti visus lenkų karių kapus, lenkų įmonės atstovas teigė, kad tai politinis ir finansinis klausimas.

„Jeigu bus pinigų, bus politinė valia, tuomet viskas bus gerai. Bet, aišku, apie tai kalbėti dar anksti. Tai tikrai didelis darbas ir jam reikia pasiruošti. Dalis paminklų smarkiai suniokoti, tad juos greičiausiai reiktų keisti. Dalį galima bandyti restauruoti“, – dėstė pašnekovas.

Kreipsis į savivaldybę

Dienraščio turimais duomenimis, darbus inicijavo Lenkijos ambasada ir Lenkijoje veikianti Tautos atminties paminklų apsaugos taryba. Šios organizacijos pasamdė garsią lenkų statybos įmonę „Furmanek“, kurios darbuotojai įgijo patirties rekonstruodami lenkų karių memorialus Italijoje, Ukrainoje ir kitose pasaulio valstybėse.

Rasų kapinių draugijos pirmininkė Alicija Klimaševska džiaugėsi tokia kaimynų iniciatyva, tačiau nuogąstavo, kad atnaujintos kapinės taps naujų vandalų atakų objektu.

„Džiugu, kad tokie profesionalai tvarko kapus. Jie tikrai padarys gerai ir kokybiškai, tačiau šios kapinės yra Vilniuje ir būtent Vilniaus valdžia turėtų jomis pasirūpinti. Mes planuojame kreiptis į sostinės valdžią, kad ši pasirūpintų sutvarkyto objekto saugumu. Bent jau įrengtų vaizdo kameras“, – tvirtino pašnekovė.

Anot A.Klimaševskos, jeigu vaizdo kameros būtų buvusios įrengtos anksčiau, nebūtų buvę tokių apmaudžių incidentų kaip J.Piłsudskio širdies kapo išniekinimas.

„Prieš kelis mėnesius buvo apipaišytas kapas, o kaltų ligi šiol nėra. Manau, jeigu būtų buvusios kameros, to nebūtų įvykę, arba nusikaltimas būtų greitai atskleistas“, – kalbėjo A.Klimaševska.

Kamerų nežada

Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė teigė, kad šių metų savivaldybės biudžete nenumatyta lėšų vaizdo kameroms įrengti Rasų kapinėse.

Vis dėl to kai kuriems darbams savivaldybė finansavimą skyrė. Artimiausiu metu bus pradėta statyti Sentikių stačiatikių kapinių tvora ir vartai iš Liepkalnio gatvės pusės. Vėliau iš vidinės pusės bus pasodinta tujų. Vilniaus savivaldybė taip pat suremontuos Rasų kapinių šiaurinę tvorą. Taip pat numatyta suremontuoti Bernardinų kapinių koplyčią.

Įžymybių kapinės

Rasų kapinės įsteigtos 1796 m. Tai vienos seniausių ir didžiausių Lietuvos kapinių. 1820 m. jas juosė mūrinė tvora. Rasų kapines sudaro kelios kalvelės. Viena jų vadinama Angelų kalneliu. Joje stūkso maži paminklai. Čia anuomet būdavo laidojami vaikai.

Kapinėse yra koplyčių, kolumbariumų. Čia taip pat ilsisi daugelis Lietuvos šviesuolių, tokių kaip patriarchas daktaras Jonas Basanavičius, rašytojai Kazys Boruta, Petras Cvirka, Liudas Gira, Vincas Mykolaitis-Putinas, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Rasų kapinių dalis yra ir lenkų karių, žuvusių kovose su bolševikais, karių kapai, taip pat centre esantis J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapas.

Incidentas tiriamas

Birželio 17 d. rytą buvo pastebėtas Rasų kapinėse oranžinės spalvos dažais apipiltas ir Gediminaičių stulpais apipaišytas tarpukario J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapas. Tuomet šį vandalizmo aktą pasmerkė aukščiausi šalies vadovai – ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Tą pačią dieną juodos spalvos Gediminaičių stulpai atsirado ir ant Šv. Jono Bosko bažnyčios Lazdynuose sienų. Pastarųjų „kūrėją“ policijai jau pavyko sulaikyti. Tai 44 metų Lazdynų mikrorajono gyventojas.