„Mėnesio sąskaitos vidurkis yra maždaug 300 eurų kiekvienam butui“, – LNK sakė viena namo gyventojų.

Sąskaitų kol kas nemoka. Nesutinka, nes brangus remontas esą pradėtas staigiai ir be jų pritarimo.

Name gyvenančios vienos moters pensija – 350 eurų. Skaičiuoja, kiek jau skolinga: „Sąskaita 660 eurų, kaip man sumokėti?“

Gyventojai jau perspėjami dėl antstolių.

„Jokio susirinkimo nebuvo. Tik sąskaita. Taigi infarktas gali ištikti“, – skundėsi moteris.

Anot savivaldybės, skubus remontas būtinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei yra nustatytas defektas ir yra ekspertų išvada, kad kokia nors konstrukcija yra avarinės būklės, administratorius neprivalo susirinkimo šaukti, privalo prieš tris darbo dienas paskelbti, kad bus atliekami darbai – iškabinamas skelbimas“, – sakė Savivaldybės būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklys.

Administratorius sako pranešęs tinkamai.

„Gyventojai prieš darbų pradžią buvo informuoti Administravimo nuostatų nustatyta tvarka, iškabinant skelbimus, ir informacija skelbiame įmonės interneto svetainėje“,  – sakė namą administruojančios „Rasų valdos“ direktorius Sigitas Banionis.

Sąskaita 660 eurų, kaip man sumokėti?

Gyventojai sako, kad skelbimai kabo, bet kai kurie jų – ne jų namo adresu.

„Gyventojai greičiausiai nebuvo informuoti, jei buvo – ne visi, nes, priešingu atveju, nebūtume gavę skundų. Yra ekspertų išvada, kad perdanga bet kuriuo metu gali įgriūti“, – sakė M. Žvinklys.

Tačiau savivaldybė mato kitą bėdą – kad avarinė būklė nustatyta tik dabar.

„Gal nebūtume supykę dėl remonto darbų, jei viskas būtų žmoniškai: būtume informuoti, parodyta sąmata, nurodytas viešasis pirkimas“, – pastebi viena namo gyventojų.

Anot savivaldybės, namo konstrukcijos privalo būti apžiūrimos reguliariai.

„Įstatymas numato, kad tokiems dideliems darbams yra tvirtinami ilgalaikiai planai dvejų ir daugiau metų. Vadinasi, administratorius, matydamas namo techninę būklę, sudaro ilgalaikį planą, teikia gyventojams tvirtinti ir yra kaupiamos lėšos“, – procesą pristatė M. Žvinklys.

„Ekspertizė gauta sausio mėnesį. Kadangi tai privalomi darbai, todėl traukti šį darbą į ilgalaikį planą nebuvo prasmės, nes jiems gyventojų pritarimas nereikalingas, be to, šio namo gyventojai, kaip ir kitų namų gyventojai (kaip rodo praktika), dažniausiai nepritaria  ilgalaikiam planui, tai yra nenori kaupti pinigų bendro naudojimo objektų remontui“, – informavo S. Banionis.

Avarinės būklės perdanga – virš savivaldybės socialinio buto.

„Vadovaujantis Bendro naudojimo objektų aprašu, visas bendro naudojimo perdangos remonto išlaidas apmoka visi butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimam naudingam plotui“, – toliau dėstė „Rasų valdos“ direktorius S. Banionis.

Anot gyventojų, nepatenkinti jie buvo ir po šio remonto. Sakė mokėję 800 eurų, kai pašiūrė lentomis paramstyta į lauko tualetą. Dabar ieškos advokato.

„Mums reikia teisininko pagalbos. Nes nei savivaldybė padeda, nei Vartotojų teisės, į kurias kreipiausi“, – skundžiasi gyventoja.

Anot savivaldybės, panašių gyventojų skundų dėl administratorių daug.

„Jeigu būtų darbai planuojami, būtų visiems aiškiai išaiškinama, kaupiamos lėšos, nebūtų streso“, – pastebi M.Žvinklys.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, panašiais atvejais, gaunantys mažas pajamas, gali kreiptis į savivaldybę dėl paramos.