Neramumus Vilniuje Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams primena akmenų paliktos mėlynės ir žaizdos, atmintyje liko ir spjūviai, keiksmai. "Jautėmis tarsi karo lauke, priešingoje barikadų pusėje", – pastebi pareigūnai.

Staigus dėmesio antplūdis

Prieš daugiau nei septyniolika metų įkurtos Viešojo saugumo tarnybos (buvę – Vidaus tarnybos I ir II pulkų) pareigūnai anksčiau nėra sulaukę tiek daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Po sėkmingų tylių operacijų retai kas nors pareikšdavo padėką ar priekaištų.

Po sostinės įvykių riaušių malšintojais vadinami pareigūnai per keletą valandų atsidūrė dėmesio centre.

"Kauno dienos" šią savaitę kalbinti pareigūnai vis dar prisimena tądien matytus įtūžusių riaušininkų žvilgsnius, agresiją, kuri išsiveržė akmenų, sniego gniūžčių ir kiaušinių kruša. Ją paįvairindavo atskrieję degiuoju skysčiu pripildyti buteliai, dūminiai ar dujų užtaisai. Pareigūnai pasakojo, kad po šių įvykių teko paplušėti, kol nuvalė ir vėlesnėms užduotims parengė savo skydus, šarvus, uniformas, šalmus ir kt.

"Tai yra sunkiai žodžiais nusakoma. Juk mes esame lygiai tokie patys piliečiai, kaip stovėjusieji prieš mus. Gaila, bet kai kurie to nesuvokia. Tegul kas nors įvardija bent vieną priežastį, dėl ko nusipelnėme būti apspjaudyti ar apmėtyti akmenimis, – kalbėjo vienas specialiosios paskirties būrio pareigūnų. – Patikėkite, mums nėra malonu ir nesiekiame atsidurti tokiame kovos lauke, bet kažkas turi atlikti šį darbą ir apginti."

Prieš pradėdami pokalbį keturi pareigūnai pateikė sąlygą – jų anketiniai duomenys neskelbiami: "Atsiranda nesuprantančių mūsų darbo. Jie laiko mus kone tautos priešais. Norėtume, kad netektų susidurti su priešiškai nusiteikusiais asmenimis, o kartu norime apsaugoti ir savo šeimos narius."

Šeimos nariai nerimavo

Būtent pareigūnų artimiesiems teko patirti didžiausią jaudulį, kai įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasklido informacija apie riaušėmis virtusią protesto akciją. Dar daugiau nerimo sukėlė pranešimai apie nukentėjusius žmones ir po to skelbti patikslinimai, kad tarp sužeistųjų yra ir pareigūnų.

"Šeima sekė naujienas, laukė skambučio, bet pernelyg nepanikavo. Per tiek metų namiškiai susitaikė su mano darbo specifika. Nieko nuostabaus, kad jaudinosi. Kiekviena žmona, motina, tėvas išgyventų dėl savo vyro ar sūnaus. Mes nesame robotai geležinėmis širdimis. Matydami, kas dedasi tame chaose ir mėgindami atkurti viešąją tvarką, stengėmės apsaugoti ne tik save, bet ir šalia esančius draugus. Jautėme atsakomybę vienas už kitą", – sakė vienas pareigūnų, gynusių Seimo rūmus nuo riaušininkų.

Pareigūnai neslėpė, kad, pasibaigus dramai prie Seimo rūmų, jautė psichologinį diskomfortą: "Palūžusių nebuvo. Tokiems atvejams mes specialiai rengiamės ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Esame tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti, – turime jausmus, dirbame savo darbą, atliekame savo pareigas ir už tai gauname atlyginimus."

Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Sergejus Madalovas pasakojo, kad su pareigūnais dirba psichologai: "Vyrams tikrai sunku. Juk jie ne pavogti ar nuskriausti kažką norėjo, bet gynė tai, ką privalėjo."

Kalinius numalšinti lengviau

Anot pareigūnų, jų tikslas buvo gintis patiems ir apginti Seimo rūmus, numalšinti riaušininkus, atitraukti jų būrius tolyn nuo parlamento. Pašnekovai pasakojo, kad prie parlamentro pasirodė, kai situacija ėmė tapti nevaldoma: "Išėjome užsidengę skydais, o ne mosuodami lazdomis ar kitaip skatindami maištautojų priešpriešą. Norėdami apsaugoti žmones, nesileidome į jokį artimesnį kontaktą, kad netektų panaudoti lazdų. Vienintelis prašymas buvo: "Žmonės, atsitraukite, nestovėkite čia." Daugelis to neišgirdo."

S.Madalovas prisiminė per savo karjerą ne sykį vykęs su pareigūnais malšinti riaušių į laisvės atėmimo vietas. Pareigūno nuostabai, su nuteistaisiais kur kas lengviau rasti dialogą ir susitarti: "Jie supranta, kad neturėtų jaustis visagaliai, o juo labiau nebaudžiami. Tuo tarpu Vilniuje vykusių riaušių dalyviai, esu tikras, buvo įsitikinę savo teisumu ir jokie įspėjimai ar prašymai liautis jų nejaudino. Priešingai, jie nė nesiteikė išgirsti, ką jiems bandė pasakyti pareigūnai."

Pareigūnai įsitikinę, kad, nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos, muštynės, vienų su kitais kiršinimas ir turto niokojimas problemų išspręs. Pašnekovai nesiėmė smerkti visų riaušininkų ir pripažino, kad tai buvo kur kas mažesnės gerai pasirengusių provokatorių grupės darbo rezultatas. Kiti sekė jų pavyzdžiu norėdami įsitikinti, kas per jausmas apima paleidus akmenį į pareigūną. Tarp riaušininkų pareigūnai pastebėjo ir jaunų merginų.

Realybė pranoko pratybas

"Daugelis piktinosi, kad buvo panaudotos guminės kulkos, dujiniai užtaisai. O kodėl niekam nuostabos nekelia gabalais suskaldytos ir į mus paleistos šaligatvių trinkelės?" – stebėjosi vienas Viešojo saugumo tarnybos vadovų.

Šios tarnybos pareigūnai profesinius įgūdžius tobulina ne tik per pratybas Lietuvoje, bet ir Europos šalyse. "Neseniai viešėjome Prancūzijoje. Tenykščiai kolegos, pamatę mūsų arsenalą, nustebo. Jiems pasirodė keista, kad esame pasirengę naudoti tiek nedaug dujinių užtaisų. Prancūzai atnešė jų daugiau ir nurodė naudoti "tiek, kiek reikia", nes tik taip galima nustumti minią toliau. Nors Vilniuje užtaisus naudojome taupiai ir tik kai buvo tikrai būtina, kai kam pasirodė, lyg būtume surengę milžinišką dujų ataką", – stebėjosi vienas tarnybos vadovų.

Pastaruosius kelerius metus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai savo pratyboms dažniausiai rinkdavosi įsisiautėjusius sporto aistruolius, tad ir mokymai vykdavo stadionuose. Riaušių malšintojai sunkiai galėjo įsivaizduoti, kad jiems teks tramdyti piliečius, susirinkusius išreikšti savo pilietinės valios prie valdžios rūmų. Nepaisant to, patyrę pareigūnai teigė nesutrikę. Anot jų, sporto varžybose riaušininkai būna kur kas geriau organizuoti, o Vilniuje žmonės veikė padrikai. Tai privertė pareigūnus pakoreguoti savo taktiką.

Paklausti apie šūvius guminėmis kulkomis, pašnekovai pastebėjo, kad, prieš pradėdami šaudyti, jie perspėjo susirinkusiuosius. "Neturime teisės taikytis aukščiau nei į kojas. Neatmetame tikimybės, kad kam nors galėjo kulka atšokti rikošetu, o galbūt kliudė, kai žmogus lenkėsi paimti kokio akmens."

S.Madalovas suskaičiavo, kad tąkart iššauta beveik tūkstantis guminių kulkų. Pareigūnai siūlo įvertinti, kiek žmonių būtų nukentėję nuo tokio kiekio amunicijos, jei kulkos būtų skriejusios, kur papuola. Generolas atkreipė dėmesį, kad, be kelių dešimčių nesunkiai nukentėjusių riaušininkų, rimtesnės medikų pagalbos prireikė ir dviem Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, kurių vienas buvo operuotas.