Ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo organizuojamoje šventinėje popietėje netrūko muzikos garsų ir saldumynų.

Kauno Prezidentūros sienos jau seniai matė tiek vaikų, kiek sekmadienio popietę jų sugužėjo į istorinį pastatą. Patogiai įsitaisę minkštose kėdėse jauniausieji, dar balsavimo teisės neturintys kauniečiai nekantriai laukė pirmosios šalies poros vizito.

"Kur mano natos? Pasidėjau jas prie smuiko", – susiėmusi už galvos šūkavo viena jaunųjų muzikančių, priversdama sunerimti ir likusiuosius šventinės popietės dalyvius, kurie paskutinį kartą šildė pirštus prieš didįjį pasirodymą.

"Vaikai, kai į salę įeis šalies Prezidentas, nepamirškite atsistoti ir ploti", – susirinkusiuosius instruktavo viena Kauno Prezidentūros darbuotojų. Dar kelios laukimo akimirkos, ir baltos Prezidentūros salės durys atsivėrė.

Pirmiausia pro jas įžengė Kalėdų Senelis, o jam įkandin – šalies vadovas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene. Prisiminę nurodymus, mažieji negailėjo plojimų, o į vietas atsisėdo tik paraginti Prezidento.

"Kuomet buvau mažas vaikas, Kalėdos man buvo tarsi stebuklas, o kartu rebusas: kaip Kalėdų Senis be rogių gali pasiekti vaikus? Dabar žinau, kad jis naudojasi automobiliu", – žvelgdamas į mažųjų akeles kalbėjo V.Adamkus.

Netrukus jo vietoje stojo moksleiviai ir visą valandą susirinkusiųjų ausis džiugino fleitų, smuikų ir kitų muzikinių instrumentų garsais. "O kada bus dovanos?" – tyliai į ausį mamai sušnibždėjo šviesiaplaukis berniukas. Ilgai laukti nereikėjo ir visų dalyvių rankose atsirado šventiniai maišeliai, kurių saldus turinys rūpėjo ne ką mažiau nei iš sostinės atvykę svečiai.