Vilniaus valdžia priėmė sprendimą išparduoti ne tik savivaldybės valdomą nekilnojamąjį turtą, bet ir daugelį pavaldžiųjų įmonių. Esą šių išlaikymas miestui per brangus, o jų teikiamos paslaugos nekokybiškos.

Verkiant trūksta lėšų

Savivaldybės specialistai apskaičiavo, kad turint 760 mln. litų skolų, parduoti dalį savivaldybei priklausančio turto neišvengiama. Jo iš viso miestas turi už keliasdešimt milijardų, o privatizuotino – daugiau nei už milijoną litų.

Mat kitais metais dėl krizės planuojamas 15–25 proc. mažesnis miesto biudžetas, o skolinimosi galimybės išnaudotos. Tai kaip padengti skolas savivaldybei priklausančioms bendrovėms, kurioms šiemet reikia apie 160 mln. litų? Negavusios uždirbtų lėšų bendrovės bus priverstos bankrutuoti.

Vilniaus meras Vilius Navickas tikino, kad susiklosčius tokioms nepalankioms aplinkybėms, racionaliausia būtų parduoti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, įmones, o gautas lėšas investuoti į paslaugų pirkimą. Iš viso kitais metais tikimasi biudžetą papildyti 500 mln. litų.

Atsisako administratorių

Pirmiausia ketinama parduoti savivaldybei priklausančius socialinius butus, ypač prestižinėse Vilniaus vietose. Už gautas lėšas esą būtų galima išsinuomoti tris kartus daugiau gyvenamojo ploto miegamuosiuose rajonuose.

Taip pat ketinama privatizuoti visas septynias savivaldybei priklausančias namus administruojančias bendroves. Iš viso tokias paslaugas Vilniuje teikia 20 bendrovių. Privatizacijos sąraše – ir įmonės, kurios verčiasi dezinfekcija, miesto kelių, parkų, tiltų priežiūra ir kitos.

"Mūsų įmonės šias paslaugas teikia brangiau nei privačios, o jų teikiamų paslaugų kokybė gerokai prastesnė. Tas pačias funkcijas galima pirkti pigiau iš privačių subjektų. Pavyzdžiui, miesto fontanų priežiūra šiemet patikėta privačiai, konkursą laimėjusiai bendrovei ir kainuoja 10 kartų pigiau. Arba autobusų ir troleibusų parkai. Jie kasmet ateina tik pinigų prašyti, bet efektyviau dirbti nenori. Be to, jie turi vairuotojų rengimo centrus ir didžiules remonto bazes. Bendrovėse dirba tiek mechanikų, kiek yra mieste autobusų, nors privačioje bendrovėje jų pakaktų trečdalio. Mes 30–40 proc. lėšų sutaupytume, jeigu remonto ir vairuotojų rengimo paslaugą pirktume", – tikino V.Navickas.

Parduos "Vilniaus vandenis"

Tiesa, ne visos miesto bendrovės bus parduodamos lengva ranka. Gyventojams ypač svarbias paslaugas tiekiančių įmonių parceliuoti nežadama. Tokių bendrovių yra keletas: "Vilniaus vandenys", "Vilniaus šilumos tinklai", "Vilniaus autobusai", "Vilniaus troleibusai", "Susisiekimo paslaugos" ir Kalvarijų turgus.

Vilniaus valdžia ketina remtis užsienio šalių pavyzdžiais: parduoti apie pusę šių įmonių akcijų. Apie 25 proc. akcijų būtų parduodama privačiam investuotojui, kitas ketvirtadalis būtų paleidžiamas į biržą, o pusę visų akcijų savo žinioje pasiliktų savivaldybė.

"2001 m. Talino savivaldybė pardavė pusę "Talino vandenų" įmonės ir gavo apie 130 mln. eurų. Už šias lėšas buvo visiškai renovuotos mokyklos, darželiai ir vandens tiekimo paslauga užtikrinta, ir kainos normalios", – pavyzdžius žėrė Vilniaus meras.

Opozicija nepritaria privatizacijai

Vilniaus valdžios norą parduoti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir savivaldybei priklausančias įmones opozicijos atstovai vertina neigiamai. Buvęs Vilniaus vicemeras Arturas Liudkovskis, priklausantis opozicinei Lenkų rinkimų akcijos frakcijai, abejojo, ar įmonių privatizacija pagerins savivaldybės finansinę padėtį. Jis įtaria, kad pardavus, pavyzdžiui, namus administruojančias bendroves, bus pažeisti gyventojų interesai.

"Suprantu, kad krizė, bet savivaldybės namus administruojančių įmonių parduoti nereikėtų. Kai buvau vicemeru, sulaukdavome daug gyventojų skundų dėl privačių bendrovių teikiamų paslaugų. Jos pateikdavo sąskaitas už įmanomus ir neįmanomus darbus. Juk privačių bendrovių pirmas siekis yra pelnas, o paslaugų kokybė tik penktoje vietoje. Kai tokios įmonės nebe savivaldybės žinioje, jas kontroliuoti labai sunku", – sakė A.Liukdovksis.