Seniūnijų reforma Vilniuje įgauna pagreitį. Kol teisininkai aiškinasi, ar teisėti Vilniaus valdžios užmojai panaikinti dalį seniūnijų ir steigti biurus, savivaldybės administracija nusprendė atleisti visus seniūnijų darbuotojus, išskyrus jų vadovus.

Įteikė atleidimo lapelius

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu daugelis seniūnijų darbuotojų dar praėjusią savaitę gavo atleidimo lapelius. Jų etatai naikinami nuo balandžio 1 d. Dienraščio duomenimis, iš viso naikinami 84 etatai 21 sostinės seniūnijoje. Atleidžiami visi, išskyrus seniūnus. Tad seniūnijose kol kas paliekama po vieną darbuotoją.

Tiesa, savivaldybė yra pažadėjusi, kad nuo balandžio 1 d. kiekvienoje seniūnijoje bus įsteigtas vyriausiojo specialisto etatas. Šias pareigas einantis asmuo dirbs seniūno pavaduotoju.

Nė vienas iš dienraščio kalbintų seniūnijų darbuotojų, remdamiesi administracijos direktoriaus įsakymu, draudžiančiu tiesiogiai bendrauti su žiniasklaida, nesutiko viešai pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu. Neoficialiai seniūnijų darbuotojai patvirtino, kad atleidimų karštinė prasidėjo praėjusią savaitę.

„Mūsų seniūnijoje, taip pat kitose, buvo atleisti visi žmonės, išskyrus seniūną. Pažadėta, kad bus įsteigtas papildomas etatas. Tačiau kada tai atsitiks ir ar tai tiesa, niekas jokių garantijų nesuteikia. Dalyje seniūnijų tas naujas etatas lyg turėtų atitekti atleistiems seniūnų pavaduotojams, tačiau jie dar turės dalyvauti konkurse, atitikti kategoriją. O juk mes visi žinome, kaip vyksta konkursai“, – dėstė vienos seniūnijų darbuotoja, prašiusi neminėti savo vardo.

Gelbėja ne visus

Atleidžiami seniūnijų darbuotojai nepaliekami likimo valiai. Daliai jų siūloma eiti pareigas įvairiuose sostinės savivaldybės departamentuose. Žmonės įdarbinami Ūkio, Viešosios tvarkos, verslo paslaugų departamentuose.

„Pirmumo teisę įgyja tie, kurie turi kokių nors socialinių garantijų. Pavyzdžiui, žmogus turintis dešimties metų darbo stažą, tas, kuriam iki pensijos liko ne daugiau nei treji metai arba augina mažus vaikus. Visi kiti, kad ir kokie geri specialistai būtų, kad ir su dviem aukštojo mokslo diplomais, lieka už borto“, – pasakojo dienraščio pašnekovė.

Anot jos, atleidimų bangai žmonės buvo nepasirengę. Tad dabar nežino, kaip elgtis – priimti pasiūlymą įsidarbinti savivaldybės administracijoje, bandyti kovoti dėl pareigų seniūnijoje ar tiesiog ieškoti kito darbo.

Regi reformos tąsą

Kalbinta seniūnijos atstovė spėjo, kad šiuo metu prasidėjęs seniūnijų darbuotojų atleidimas yra dar sausį sostinės tarybos paremtos seniūnijų reformos tąsa. Dienraštis primena, kad būtent sausio 25-ąją sostinės taryba priėmė sprendimą naikinti didžiąją dalį miesto seniūnijų. Tačiau jau po dviejų dienų Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje Rasos Noreikienės reikalavimu šis sprendimas buvo sustabdytas.

R.Noreikienė įtarė, kad seniūnijų naikinimas, neatlikus gyventojų apklausos, galbūt pažeidžia viešąjį interesą. Tos pačios nomonės laikosi ir dienraščio kalbinta vienos sostinės seniūnijų atstovė.

„Šiuo metu byla yra teisme, tačiau savivaldybė laiko negaišta veltui. Visi jos žingsniai nukreipti į tai, kad seniūnijos būtų paverstos savivaldybės biurais. Ir štai įsivaizduokite situaciją, savivaldybė laimi bylą prieš Vyriausybės atstovą ir tuomet seniūnijų reformą belieka tik patvirtinti, nes de facto ji jau bus įvykusi“, – dėstė dienraščio pašnekovė.

Reforma

Šių metų sausio 25 d. miesto taryba pritarė sostinės mero Artūro Zuoko siūlymui didžiąją dalį miesto seniūnijų pertvarkyti į savivaldybės administracijos biurus ir labiau centralizuoti.

Pagal sprendimą vietoj dabar mieste esančios 21 seniūnijos nuo balandžio 1-osios turėjo likti 16 savivaldybės administracijos padalinių, iš jų didžioji dalis – 11 – turėtų ne seniūnijos, o administracijos biuro statusą. Dauguma dabartinių seniūnijų būtų performuotos į biurus jų nejungiant, o Vilniaus centre esančios keturios seniūnijos būtų sujungtos į vieną biurą.

Miesto pakraščiuose liktų penkios seniūnijos: Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių.

Tačiau reformai priešinosi visos seniūnijos, gyventojų bendrijų atstovai ir net valdančiojoje koalicijoje esantys socialdemokratai. Vilniaus miesto seniūnijų bendruomenės atliko savo apklausą ir surinko beveik 9 tūkst. gyventojų, nepritariančių reformai, parašų. Daugiausia žmonių peticiją pasirašė Verkių, Lazdynų, Grigiškių, Pilaitės seniūnijose.

Jau po dviejų dienų, sausio 27 d., Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje funkcijas laikinai atliekanti Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė nusprendė stabdyti šį sprendimą, nes juo galėjo būti pažeistas viešasis interesas.

Vyriausybės atstovės teigimu, prieš priimdama sprendimą dėl seniūnijų panaikinimo savivaldybė turėjo atsiklausti gyventojų nuomonės. To nepadarius, anot jos, šiurkščiai pažeista ir Vietos savivaldos įstatymo nuostata, kad savivaldybės taryba gali priimti sprendimus dėl seniūnijų panaikinimo, jų skaičiaus nustatymo tik įvertinusi gyventojų nuomonę ir gyventojų teisę reikšti nuomonę.

Bronius Cicėnas

Vilniaus tarybos Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys

Esu girdėjęs, kad nuo balandžio 1 d. bus atleisti visi seniūnijų darbuotojai, išskyrus seniūnus. Vadinasi, kol seniūnijų naikinimo byla teisme, meras Artūras Zuokas kuo ramiausiai įgyvendina savo planus. Akivaizdu, A.Zuokas bet kokiomis priemonėmis bando pasiekti savo tikslą – sunaikinti seniūnijas ir sukoncentruoti visą valdžią vienose rankose. Teoriškai seniūnijos po šio sprendimo lieka, tačiau faktiškai jų darbas paralyžiuojamas.

Algis Strielčiūnas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Vilniaus tarybos narys, buvęs Lazdynų seniūnas

Tokie mero žingsniai vertinami tik neigiamai – taip vykdoma savivaldos centralizacija ir valdžia koncentruojama vienose rankose. Tai yra akivaizdus Europos pagrindinių teisių chartijos, reikalaujančios, kad valdžia būtų kuo arčiau žmogaus, pažeidimas. A.Zuokas planavo seniūnijas panaikinti ankščiau, tačiau tuomet kelią jam pastojo Vyriausybės atstovė ir 10,2 tūkst. sostinės gyventojų parašų. Tačiau dabar jis rado kitą kelią. Seniūnijoje paliekami tik du žmonės – seniūnas ir specialistas darbui su bendruomene.