Aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingų medicininių atliekų naikinimo istorijoje – naujas posūkis. Savivaldybė nutraukė sutartį su šią veiklą vykdžiusia bendrove „Senovė“. Jos vadovas kalba apie sąmokslus ir juodąsias technologijas.

Nutarimas – naujiena

Vilniaus miesto savivaldybės taryba paskelbė nutraukianti sutartį su bendrove „Senovė“ ir bankrutavusia įmone „Dormeka“, tačiau apie tai „Senovės“ vadovas Audrius Kolka sužinojo tik iš „Vilniaus dienos“ žurnalistų.

„Sprendimą, ar kreiptis į teismą ir kada tai daryti priimsime, kai sulauksime oficialios informacijos, nes iki šiol nieko nežinojau. Vis dėlto galiu pasakyti, kad mūsų tikslas yra taikios derybos“, – paklaustas, ko imsis savivaldybei nutarus nutraukti sutartį, sakė bendrovės vadovas.

„Senovės“ atliekų deginimo veiklos istorija paini. Pastačius įrenginius skelbta, kad jie moderniausi Baltijos šalyse. Ne veltui į juos investuota daugiau nei 10 mln. litų. Tačiau tikrindamos atsakingos institucijos teigė aptinkančios daugybę aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų.

Praėjusią vasarą dėl susikaupusių medicininių atliekų susidarius ekstremaliai situacijai ir įmonei laikinai atnaujinus veiklą, pasipiktinę Vilniaus gyventojai ėmė įtarti, kad tai – sąmokslas: esą įmonei palanki ekstremali situacija sukurta dirbtinai. Dabar bendrovės vadovas kaltina „juodas atliekų tvarkymo sistemas“.

Anksčiau gyventojai įmonės „krikštatėviu“ vadino tuometį Vilniaus merą Artūrą Zuoką, o dabar A.Kolka teigia, kad keičiantis valdžiai bendrovės veikla interpretuota vis blogiau, nors šiandien meras – tas pats A.Zuokas.

Neturėjo ką deginti?

Pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe įmonių „Senovė“ ir „Dormeka“ konsorciumas turėjo užtikrinti tinkamą ir normas atitinkantį medicininių atliekų priėmimą, deginimą ir tvarkymą, tačiau medicininių atliekų nedegina nuo 2011 m. Šiuo metu medicininės atliekos išvežamos į Latviją.

Sutartis, anot Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, nutraukiama dėl joje numatytų nuostatų pažeidimų. Tarp jų įvardijama, kad veiklai būtinus įrenginius įmonė turėjo įrengti savo lėšomis, tačiau tai finansavo padedant išperkamosios nuomos bendrovei.

Taip pat konstatuojama, kad konsorciumas nemokėjo 150 tūkst. litų mokesčio už teisę įrengti ir eksploatuoti aikštelę, ėmė didesnį, nei sutartyje numatyta, mokestį už atliekų priėmimą. Nurodoma, kad konsorciumas nuo 2010 m. neteikia finansinių ataskaitų, nevykdo veiklos.

„Iš dalies sutarties nutraukimo argumentai yra teisingi, bet yra ir kitų argumentų. Bendrovėje turėjo būti surenkama ne mažiau kaip 600 tonų atliekų, optimaliai – 1,5 tūkst. ir net iki 2 tūkst. tonų. Jeigu turėtumėte sunkvežimį, kuris veža 30 tonų, bet važiuotumėte pasikrovę dvi tonas, būtų nenašu, ar ne? Iš tiesų visą tą laiką sprendėme tik socialinę problemą, – negalėjimą vykdyti veiklos aiškino A.Kolka. – Gal Lietuvoje ir yra tiek medicininių atliekų, bet niekas neprivertė rinkos jų tiek duoti. Vėl palyginsiu, tai – kaip eismas Vilniuje, kur leidžiama važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu, bet visi važiuoja kaip nori. Tik atliekų versle yra dar blogiau.“

Kliovėsi tyrimais

Bendrovės vadovas teigė pasikliovęs tyrimais, kurie atlikti veiklos poreikiui nustatyti.

„Prieš paskelbiant konkursą buvo rengiamos studijos, atliekami tyrimai, kuriais nustatyta, kad tų atliekų yra. Bet vėlgi, niekas neprivertė rinkos dirbti sąžiningai. O įrenginys turi suktis, nesvarbu, jame yra 100 kilogramų ar trys – tai nepertraukiamas ciklas“, – piktinosi A.Kolka.

Jo teigimu, kol nebuvo kitos atliekų deginimo vietos, įmonė nebuvo spaudžiama mokėti minėtų mokesčių.

„Rašėme prašymus, juose nurodydavome, kad negalime jų mokėti, nes neturime pajamų. Nežinau procedūrų, kurios turėjo būti atliekamos taryboje, bet į prašymus buvo atsižvelgta ir mokėti nereikalauta. Tačiau pasikeitus valdžiai pradėta kitaip interpretuoti, ir mes visomis prasmėmis buvome paversti blogiukais“, – sakė bendrovės vadovas.

A.Kolka mano, kad bendrovė tarp girnų pateko dėl „juodųjų atliekų tvarkymo sistemų“ įtakos. Anot jo, bendrovė stengėsi dirbti sąžiningai, o sąžiningai dirbančių esą niekam nereikia.

„Tie, kurie normaliai dirba, kai kuriems yra rakštis. Turime patirties dirbti su deginimo įrenginiais, žinome, kaip jie atsiranda ir kaip turi veikti. Šioje rinkoje darbas turi būti nušlifuotas, sutvarkyta kainodara. Tik tada rinka gali nusistovėti. Dabar ji tik besiformuojanti, o jos formavimu niekas neužsiėmė, – vyravo interesai. O šie interesai yra ne vietoje susitvarkyti, o kur nors išvežti, kur nors palaidoti. Pavyzdžiui, Šiauliuose pradėjome statyti deginimo įmonę, o šalia pradėjo statyti sąvartyną. Šiandien jis jau didesnis nei įmonės pastatas. Ar mes apgaudinėjame vieni kitus ir save? Atliekos keliauja į sąvartynus, jie pilnėja“, – aiškino A.Kolka.

Vardija pažeidimus

Vilniaus savivaldybės tarybos narys Algis Strelčiūnas teigė, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginius šiuo metu išbandančios Šiaulių bendrovės „Toksika“ nereikėtų sieti su „Senovės“ istorija. „Dabar net kalbama, kad būtų galima atliekas ne deginti, o tiesiog utilizuoti. O dėl deginimo su bendrove “Senovė„ vyko ilgas procesas, skundėsi gyventojai. Istorija tikrai ne iš piršto laužta“, – sakė A.Strelčiūnas.

Tarybos narys siūlė šioje istorijoje kriminalo neieškoti.

„Jie nemokėjo mokesčių, nors buvo ir diskutuota dėl to. Taip pat buvo nustatyta aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų. Jie tiesiog nevykdė sutarties. Bendrovė pastatė vaikų darželį ir norėjo, kad tai būtų įskaityta vietoj mokesčių mokėjimo. Bet tai jau yra tarsi sutarties keitimas“, – sakė A.Strelčiūnas.

Gresia teismų maratonas

Į „Senovės“ atliekų deginimo įrenginius buvo investuota per 10 mln. litų. Dalis lėšų buvo bendrovės, dalis – skolintos. Apie 3,5 mln. litų išperkamosios nuomos skolos dar neišmokėta. „Manau, kad dabar pajudės didžiulė teismų karuselė. Mes juk irgi turime savo teises ir pareigas, patys atlikome visas procedūras. Bet veiklai pradėjo trukdyti – tai visuomenė, tai Seimas, tai komisijos, tai prokuratūros, tai dar kas nors. Planuojant tolesnius veiksmus reikia įvertinti daug aspektų, yra daug žingsnių, kuriais gali būti atkurta teisybė šiais klausimais, – perspektyvą brėžė bendrovės “Senovė" vadovas.

Pasak jo, geriausias būdas vis dėlto būtų susitarti taikiai.

A.Kolkos teigimu, bendrovė savivaldybei nuo praėjusių metų, kai buvo paskelbta ekstremali situacija, siūlė įvairių sprendimų.

„Kadangi savivaldybė kai kuriais atvejais neįgali bendradarbiauti su aplinkosauga, prasideda interesų konfliktai. Turbūt pamatė, kad nieko geresnio, nei nutraukti sutartį, padaryti negali, ir priėmė vienašališką sprendimą“, – situaciją įvertino A.Kolka.

Komentarai

Raminta Radavičienė

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja

Yra pavojingos ir nepavojingos medicininės atliekos. Infekuotoms atliekoms deginti statomi įrenginiai bendrovėje „Toksika“ (92,50 proc. bendrovės akcijų valdo Ūkio ministerija – red. past.), bet bandomasis laikotarpis dar tęsiasi. Nepavojingas atliekas galima deginti ir Lietuvoje. Sąvartynai yra patį mažiausią prioritetą turintis atliekų utilizavimo būdas, mes pasisakome prieš jį. Atliekų surinkimo, vežimo ir naikinimo paslaugos teikiamos rinkos sąlygomis, todėl sunku pasakyti, kokie yra medicinos įstaigų išlaidų pokyčiai, – buvo tik žadėta, kad paslaugos nebrangs.

Marija Lippa

Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja

Šiuo metu atliekos išvežamos į Latviją, leidimas tai daryti išduotas vienai įmonei. Kiek dabar saugoma atliekų, duomenų neturime, jie bus galbūt tik tolimoje ateityje. Situacija dėl medicininių atliekų apskritai yra pagerėjusi. Pernai turėjome problemą, kai nebuvo normalių saugojimo pajėgumų, o šiemet kelios įmonės susitvarkė licencijas dėl medicininių atliekų saugojimo veiklos. Jos gali atliekas saugoti ilgesnį laiką. Reikalavimas atliekas pristatyti utilizuoti per dvi paras galioja tik surinkėjams, kurie neturi teisės laikyti atliekas. Skundų dėl reikalavimo atliekas nugabenti per dvi paras pažeidimų šiuo metu nėra.

„Senovės“ istorija

Vilniaus miesto savivaldybė sutartį su „Senove“ pasirašė 2004 m. gegužės 14 d. Savivaldybė medicininių atliekų deginimo aikštelei įrengti suteikė žemės sklypą, sutartis dėl jo naudojimo sudaryta 25 metams.

2006-ųjų birželį atidarant atliekų naikinimo aikštelę tuometis sostinės meras A.Zuokas sakė, kad tai – „vienas pažangiausių aplinkos apsaugos sprendimų, derančių civilizuotam ir moderniam miestui“.

2010 m. gegužę Aplinkos apsaugos agentūra „Senovei“ pavojingų atliekų deginimo veiklos licenciją panaikino, kaip skelbta, dėl šiurkščių aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų.

2010 m. spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė „Senovės“ skundą „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo“ kaip nepagrįstą.

2011 m. birželio 8 d. paskelbus ekstremalią situaciją dėl susikaupusių medicininių atliekų, kurių nebuvo kur saugoti ir utilizuoti, bendrovė atnaujino veiklą. Esant ekstremalioms situacijoms tam specialaus leidimo nereikia.

Lazdynų bendruomenė su savivaldybės tarybos nariu Gediminu Gemskiu priešakyje tuomet kreipėsi į Vyriausybę ir Generalinę prokuratūrą.

2011 m. birželio 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi atmetė „Senovės“ apeliacinį skundą siekiant nuginčyti aplinkosaugininkų sprendimus dėl jos veiklos sustabdymo.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šių metų gegužės 2 d. paskelbė nutarusi nutraukti sutartį su bendrove „Senovė“ ir bankrutavusia įmone „Dormeka“.