Nedarbas Kaune mažėja – tai rodo statistika, kuria labai džiaugiasi teritorinės darbo biržos darbuotojai. Tačiau be darbo gyvenančių miestiečių statistika neguodžia.

Teisininkų – per daug

Vasarį Darbo biržoje labiausiai sekėsi tiems kauniečiams, kurie ieškojo siuvėjo, virėjo, baldžiaus, elektriko, administratoriaus, sandėlininko, transporto vadybininko, socialinio darbuotojo, valytojo, sargo ar kambarinės darbo.

Darbo biržos specialistai prognozuoja, kad 2012 m. lengviausiai darbą galės susirasti kvalifikuoti specialistai, ypač vyriausieji buhalteriai, finansininkai.

Darbo rinkoje bus paklausūs ir inžinieriai, šeimos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, logopedai, programuotojai, transporto vadybininkai, muitinės tarpininkai.

Tarp paklausiausių specialybių išliks suvirintojai, betonuotojai, virėjai, mezgėjai, siuvėjai, krovikai, šaltkalviai, mėsininkai.

Teigiama, kad sunkiausi metai laukia pedagogų, teisininkų, psichologų, rinkodaros ir reklamos specialistų, kineziterapeutų.

Per vasarį – jokių pokyčių

Kauno mieste ir rajone per vasarį nedarbo lygis visiškai nepasikeitė ir kovo 1 d. siekė 10,3 proc. Visoje Kauno apskrityje šis skaičius šiek tiek didesnis – 10,7 proc.

„Per vasarį buvo užregistruota 3010 bedarbių. Net 59 proc. bedarbių – vyrai“, – sakė Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.

Specialistė pateikė duomenų apie darbo rinkos gyvėjimą Kauno mieste.

„Darbo biržos duomenų bazėje per mėnesį Kauno mieste ir rajone buvo užregistruotos 1309-ios naujos laisvos darbo vietos, įdarbinti 1228 ieškantys darbo asmenys. 343 asmenys pradėjo darbinę veiklą įsigiję verslo liudijimus“, – skaičius vardijo I.Balnanosienė.

Kovo 1-ąją Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 43,9 tūkst. bedarbių.

Svarbiausia – patirtis

Didesnė dalis darbo ieškančiųjų yra įgiję tam tikrą išsilavinimą, tačiau darbą surasti ne visada pavyksta. Bedarbiai piktinasi, kad darbdaviai labiau kreipia dėmesį į darbo patirtį, o ne turimą išsilavinimą.

Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliko darbdavių apklausą, kurios rezultatai patvirtina darbo ieškančiųjų teiginius – dauguma, t.y. 35 proc. darbdavių, ieškodami tinkamų darbuotojų, didžiausią dėmesį kreipia į darbuotojo patirtį. Tik paskui atsižvelgiama, koks kandidato išsilavinimas, kaip kandidatas pristato save per pokalbį, kokia asmens motyvacija.

Paklausti konkrečiai, ar rinkdamiesi būsimą darbuotoją atsižvelgia, koks kandidato išsilavinimas, pusė darbdavių pripažįsta, kad jiems svarbu, kokia kandidato išsilavinimo sritis, bet tai svarbu tik dėl to, kad jie ieško specifinių darbuotojų.

Ketvirtadaliui darbdavių svarbu ne sritis, o faktas, kad kandidatas yra įgijęs kokį nors išsilavinimą, dar ketvirtadalis pripažįsta, kad kandidato išsilavinimas jiems nesvarbus, didžiausias dėmesys atrankoje skiriamas kitiems dalykams.

Įsidarbino per pažįstamus

Deja, ne visada turima darbo patirtis yra privalumas. Agnė pirmą kartą sausio mėnesį tapo Kauno teritorinės darbo biržos kliente, nes neteko darbo.

„Pradėjau dirbti dar būdama studentė, todėl mano darbo patirtis yra beveik septyneri metai. Buvo be galo keista, kai pirmą kartą nuėjau į Darbo biržą. Bet teko, nes nesinorėjo prarasti turėtų socialinių garantijų“, – prisiminė kaunietė.

Mergina tikėjo, kad baigusi ir bakalauro, ir magistro studijas, be to, turėdama darbo patirties, tikrai greitai ir lengvai suras naują darbą.

„Darbo biržos konsultantė man iš karto pasakė, kad darbo turėsiu ieškotis pati, nes pagal mano turimas žinias ir patirtį birža sunkiai man galės ką nors pasiūlyti. Kas man beliko – tik ieškotis pačiai“, – pasakojo Agnė.

Mergina be darbo išbuvo ne ilgai tik todėl, kad jai pasisekė, nes turėjo pažįstamų, kurie ir pasiūlė įsidarbinti. Tačiau ne visi gali tuo pasigirti.