Pagrindine gyventojų informavimo pavojaus atveju priemone laikomos ne SMS žinutės, o sirenos. Tačiau sostinėje šia priemone rūpinamasi mažiausiai – nebeliko visą parą budinčių budėtojų, o ir sutartis su prižiūrinčia įmone vis dar nepasirašyta.

Gauna, bet neprižiūri

Trumposios žinutės telefonu, televizijos ir radijo pranešimai, o ateityje – ir elektroniniai laiškai. Kilus pavojui gyventojai informuojami įvairiais būdais, tačiau pagrindine pranešimo priemone laikomos tradicinės sirenos. Specialistai mano, kad būtent ši primityvi įspėjamoji priemonė yra pati efektyviausia.

Vien sostinėje gyventojų informavimo pavojaus atveju sistemos priežiūrai kasmet skiriama 90 tūkst. litų. Už šiuos pinigus turėtų būti prižiūrimos ir 69 sirenos. Deja, tai nevyksta. Sutartis, kurią su įstaiga „Teleradijo kompanija Hansa“ buvo sudariusi savivaldybė, baigė galioti praėjusių metų gruodžio 22 d. ir iki šiol nėra su niekuo sudaryta kita. Tad teoriškai, jeigu dabar įvyktų ekstremalusis įvykis, sirenos galėtų ir nesuveikti.

„Sirenos kaip įspėjamoji priemonė yra būtinos. Jos turi didžiausią psichologinį poveikį. Tik jas išgirdęs žmogus ieško informacijos kituose šaltiniuose. Tačiau Vilniuje nesilaikoma sirenų patikrinimo tvarkos. Tad pasitikėti ta sistema, kuri neprižiūrima, šimtu procentų negalima“, – tvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Bolys.

Tikrina kas mėnesį

Visoje Lietuvoje įvairiuose miestuose ir miesteliuose sumontuota per tūkstantį sirenų. Visos jos kas mėnesį profilaktiškai patikrinamos, esant reikalui tvarkomos. Ataskaitos iš savivaldybių siunčiamos į Civilinės saugos valdybą, tačiau vilniečių pranešimai, anot A.Bolio, priminė formalumą.

„Iš Vilniaus, kaip ir iš kitų miestų, mes kas mėnesį gaudavom ataskaitas. Tačiau sostinės savivaldybės ataskaitoje nebuvo nurodyta nei kas tikrinta, nei kas padaryta. Tiesiog pranešama, kad sistemos būklė yra patenkinama“, – dėstė pašnekovas.

Be to, sostinės sirenų paleidimo pultas yra sistemą prižiūrėjusios įstaigos patalpose. Tad norint paleisti sistemą pirmiausia į tas patalpas reikia patekti. Atsižvelgiant į vilniečių saugumą, įstaiga neprieštarauja, kad sirenos būtų paleidžiamos, tačiau sutarties nebuvimas saugumo neprideda.

„Tradiciškai per patikrinimus nesuveikia 4 proc. sirenų. Kiek šis skaičius gali išaugti, kai kas mėnesį neatliekama profilaktika, niekas tiksliai pasakyti negali“, – pabrėžė Civilinės saugos valdybos specialistas.

Atleido budėtojus

Dar vienas smūgis gyventojų įspėjimo pavojaus atveju sistemai – nuo Naujųjų metų panaikinti visos paros budėtojų etatai. Tad jei nelaimė įvyktų savaitgalį ar ne darbo valandomis, vilniečiai galėtų likti neįspėti.

„Sirenas administracijos direktoriaus įsakymu įjungia arba Civilinės saugos valdybos specialistai, arba sirenų priežiūrą vykdanti įmonė. Taip yra visoje Lietuvoje. Vilniuje situacija kitokia – budėtojų etatai panaikinti, o su priežiūra vykdančia įstaiga nėra sutarties. Aišku, ekstremaliųjų situacijų dažniausiai staiga nebūna“, – svarstė A.Bolys.

Pasidalijo plėtros planais

Vilniaus savivaldybė negalėjo tiksliai atsakyti, kada pagaliau bus pasirašyta sutartis dėl sirenų priežiūros. „Šiuo metu vyksta viešojo konkurso procedūros“, – teigiama savivaldybės atsakyme.

Pasak savivaldybės atstovų, kilus pavojui vilniečiai būtų informuojami per radiją, televiziją, trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į mobiliuosius telefonus, sirenomis. Ateityje sistema bus atnaujinama, o pranešimai siunčiami ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis.

„Atsižvelgdama į finansines galimybes, savivaldybė planuoja ateityje perspėjimo ir informavimo sistemą atnaujinti, įrengti šiuolaikišką, kad sistema ne tik perspėtų garsiniu signalu, bet apie įvykį būtų galimybė pranešti ne tik lietuvių, tačiau ir kitomis užsienio kalbomis. Vilniaus miesto savivaldybė domėjosi Rygos, Prahos, Gdansko, Stokholmo patirtimi“, – rašoma atsakyme.