Prieš dvejus metus Kaune aptikta masinė žydų kapavietė iki šiol tinkamai nesutvarkyta, o gyventojai čia toliau verčia šiukšles.

Kraupus radinys

Prieš septynis dešimtmečius nužudytų žmonių kaulai aptikti 2011 m., tvarkant Kauno tvirtovės VII forte želdynus, gabenant šiukšles. Manoma, kad šiek tiek giliau gali būti užkasti kelių tūkstančių aukų palaikai. Yra žinių, kad po žudynių netoliese buvo neįmanoma gyventi dėl sklidusio nemalonaus kvapo. Antropologai patvirtino, kad ši forto vieta – masinė žydų kapavietė.

Nagrinėjant istorinius šaltinius paaiškėjo, kad forto fosoje 1941 m. liepą buvo nužudyta apie 3 tūkst. žydų tautybės žmonių, dauguma jų buvo Kauno miesto gyventojai. Kiek vėliau buvo nužudyta dar apie 2 tūkst. karo belaisvių ir užkasta kiek toliau, prie gynybinės sienos. VII forte vokiečiai buvo įrengę koncentracijos stovyklą.

Istorijos dalis

„Ši žydų palaidojimo vieta yra svarbi Kauno istorijos dalis, tai viena didžiausių masinių kapaviečių regione“, – sakė „Karo paveldo centro“ direktorius Vladimiras Orlovas, šeimininkaujantis VII forte. Jo teigimu, visuomeninė organizacija negali nuspręsti, kaip elgtis su šia kapaviete, todėl, aptikus šiurpių radinių, iš įvairių sričių specialistų buvo sudaryta darbo grupė. 

Forte išnaikinus krūmus, liko negilus griovys. Kadangi sovietmečiu buvo panaikinta pirminė drenažo sistema, griovyje kaupiasi lietaus vanduo.

Kas, kaip ir kada bus daroma su mirkstančiais palaikais, sprendimas nepriimtas. Iš pradžių buvo siūlymų palaikus iškelti ir perlaidoti kitoje vietoje, tačiau vakar posėdžiavę specialistai sutarė, kad tai daryti netikslinga.

Perkelti negalima

Lietuvos žydų bendruomenės atstovė Faina Kukliansky darbo grupės, sprendžiančios minėtos kapavietės sutvarkymo klausimą, posėdyje nedalyvavo.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus perskaitė jos atsiųstą raštą, kuriame išreiškiama žydų bendruomenės pozicija. Laiške teigiama, kad palaikai negali būti perkelti į kitą vietą, kad jie turi būti užkasti prižiūrint rabinui.

Nuomonės, kaip toliau turėtų būti sutvarkyta kapavietė, bendruomenė neišreiškė. F.Kukliansky rašte teigiama, kad kai bus suformuluoti tolimesni kapavietės tvarkymo pasiūlymai, žydų bendruomenė atsakys, ar jiems pritaria, ar ne.

Nutars pavasarį?

Kol kas kapavietei stinga elementarios pagarbos, ji ir toliau teršiama. „Išvežėme 16 sunkvežimių šiukšlių, liko dar 160 sunkvežimių. Sovietmečiu tai buvo nemokamas sąvartynas“, – padėtį susirinkusiems iliustravo V.Orlovas.

Kad kapavietė nebūtų semiama, reikėtų sutvarkyti forto drenažą. Išvalyti 80 m ilgio griovį, preliminariais skaičiavimais, gali kainuoti apie 400 tūkst. litų.

Posėdyje nutarta, kad pirmiausia reikėtų nustatyti kapavietės ribas. Viliamasi tai padaryti neatliekant archeologinių kasinėjimų, nes tam prieštarauja žydų bendruomenės atstovai. Manoma, kad, pažymėjus kapavietės ribas, būtų galima pastatyti kokį nors paminklą ar memorialą.

Užsiminta, kad padėti sutvarkyti minėtą kapavietę galėtų ne tik miesto savivaldybė, bet ir Vyriausybė. „Karo paveldo centras“ ketina ieškoti finansavimo įvairiuose fonduose. Kitą kartą darbo grupė ketina susirinkti VII forte, kai kapavietė išsausės, tai yra balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.