Geriau už studentus

Ne pirmus metus Kauno tvirtovės VII forto erdves švietimui ir edukacijai pritaikantis ir tobulinantis V.Orlovas beda pirštu į konkrečius pavyzdžius: Kauno technologijos universiteto Chemijos fakulteto organizuotose chemikų varžybose „Cheminė penkiakovė“ laimėjo moksleivės.

„Kitaip sakant, į chemijos specialybės studentams skirtą darbo mokslinėje laboratorijoje meistriškumo renginį netyčia pateko keturios įvairių Kauno mokyklų gimnazistės – trys vienuoliktokės ir viena abiturientė. Taip jau nutiko, kad dvi iš jų užėmė pirmąją vietą, vienu tašku aplenkusios šio fakulteto magistrantus, kitos dvi merginos kartu su KTU studentų komanda pasidalijo 4–5 vietas, nes surinko vienodą balų skaičių“, – neslėpė džiaugsmo į neformalųjį švietimą visa galva pasinėręs V.Orlovas.

Moksleiviams reikia sąlygų

„Šias keturias gimnazistes vienija trys dalykai: jos lanko skirtingas, bet aukštai reitinguojamas Kauno mokyklas, o kartu jos žinių semiasi tame pačiame gamtos mokslų būrelyje mūsų laboratorijoje. Jos visos yra labai gražios ir protingos merginos, bet šiandien šnekėkime ne apie tai“, – šyptelėjo neformalaus švietimo įstaigos vadovas.

Anot jo, merginų sėkmę studentams skirtose mokslo varžybose lėmė ne kokie nors burtai, o labai apčiuopiama patirtis ir sukauptos žinios.

Pasak V.Orlovo, Emilija Radlinskaitė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos, Julija Garnytė iš Kauno jėzuitų gimnazijos, Saulė Žemaitytė iš Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus ir Beata Varanauskaitė iš Kauno „Saulės“ gimnazijos turi mokslinių tyrimų ir laboratorinės praktikos tiek, kiek dabartinė Lietuvos švietimo sistema suteikia universiteto magistrantui.

„Viena iš merginų jau ketvirtus metus dirba edukacinėje gamtos mokslų laboratorijoje, kita savo 12 klasės išvakarėse turi praktinio darbo patirties su aukšto našumo skysčių chromotografija (HPLC), o šios merginos brandos darbas parengtas iš selektyvinių terpių paruošimo ir melsvabakterijų kultivavimo. Paprastai šnekant, gabūs Kauno moksleiviai yra visiškai pajėgūs įsisavinti nemenką dalį Lietuvoje veikiančio universiteto gamtos mokslų kurso su viena sąlyga – jiems reikia sudaryti galimybes tai padaryti“, – įsitikinęs neformalaus švietimo įstaigos vadovas.

Patirtis leidžia teigti, kad šiuolaikinė gamtos mokslų laboratorija vienai gimnazijai kainuoja daugiau už neprastą lengvąjį automobilį su visais įmanomais priedais.

Valstybei kainuotų pigiau

Anot V.Orlovo, esminis dalykas norint pasiekti gerų rezultatų – fizikos, chemijos bei biologijos laboratorijos kiekvienoje Kauno mokykloje.

„Gabiems ir besidomintiems gamtos mokslais moksleiviams reikia ne laboratorijomis pavadintos mokyklinės virtuves, ne laboratorijas primenančios „dekoracijos“, tinkamos nebent paauglių serialui filmuotii, ne STEAM centrų vizualizacijos vicemero socialinio tinklo paskyroje, bet normalios edukacinės laboratorijos, kur netrūksta nieko, ko reikia darbui: specializuotų baldų, įrangos, priemonių, reagentų, o svarbiausia – metodikų, išbandytų bei saugių procesų, kvalifikuotų mokytojų ir laborantų bei viso to, be ko šiuolaikinis mokslas nėra įmanomas“, – remdamasis savo patirtimi vardijo V.Orlovas.

Ar tai brangu ? Pasak VII forto neformalaus švietimo įstaigos vadovo, „ir labai „Taip“ ir visai „Ne“. „Patirtis leidžia teigti, kad šiuolaikinė gamtos mokslų laboratorija vienai gimnazijai kainuoja daugiau už neprastą lengvąjį automobilį su visais įmanomais priedais, bet mažiau už galimybių studiją ar kitokį lėšų švaistymą. Kitaip kalbant, Kauno moksleivių pažangai visiškai užtektų tų lėšų, kuriomis disponuoja Kauno, o juo labiau – Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetai su sąlyga, kad tos lėšos bus kryptingai panaudotos tikslui pasiekti, o ne abstraktiems projektams finansuoti“, – su ironijos gaidele kalbėjo V.Orlovas.

Jis įsitikinęs, kad norint koja kojon žengti su šių laikų mokslo progresu, pažintį su fizika, chemija ir biologija reiktų pradėti megzti ne progimnazijoje, bet pradinės mokyklos klasėse. „Kitaip tiesiog nepakaks laiko susipažinti su šiais sparčiais besivystančiais mokslais bei nepavyks parengti universitetinėms studijoms kvalifikuotų ir žingeidžių studentų. Juk ne paslaptis, kad gamtos mokslų studijas Lietuvos universitetuose pasirinkę studentai dažnai pirmą kartą universitete pamato paprasčiausias pipetes bei cheminius reagentus. Ir tai valstybei kainuoja gerokai daugiau, negu kainuotų projektas „Kiekvienai mokyklai – po laboratoriją“, – įžvalgomis pasidalijo Kauno VII forto neformalaus švietimo įstaigos vadovas V.Orlovas.