Netoli Čečėnijos aikštės esančio daugiabučio gyventojai, iš savivaldybės gavę grindinio plytelių kiemui tvarkyti, ilgai nieko nedarė, o po to jos, kaip spėjama, buvo neleistinai išparduotos.

Išprašė namo aplinkai

Į redakciją paskambinusi skaitytoja Regina (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad jau kelios dienos ties 47-uoju numeriu pažymėto daugiabučio langais intensyviai prekiaujama senomis plytelėmis.

„Jos jau seniai buvo atgabentos iš Čečėnijos aikštės, kad būtų panaudotos mūsų kiemui, bet balandį čia pradėjo nuolat važiuoti automobiliai su priekabomis. Vienas vairuotojas atvirai išklojo, kad džiaugiasi galįs įsigyti plytelių po kelis litus už vieną“, – pasakojo daugiabučio gyventoja.

Prasidėjus Čečėnijos aikštės rekonstrukcijai, 47-ojo namo bendrija kreipėsi į savivaldybę prašydama leisti iškloti senomis plytelėmis daugiau kaip 3 arus žemės prie daugiabučio ir taip praplėsti automobilių statymo aikštelę.

Medžiagos ne vienus metus buvo sukrautos parko teritorijoje šalia kiemo, o pastarosiomis savaitėmis pradėjo sparčiai tirpti – kaip sniegas pavasarį. „Kauno dienos“ fotografas dar spėjo nufotografuoti plytelių likučius, o po kelių dienų jų išvis neliko.

Ketinimai buvo gražūs

Buvęs bendrijos pirmininkas Antanas Visockis tvirtino nežinantis, kur per pastarąsias kelias savaites dingo plytelės. „Pernai rudenį baigiau rengti ir suderinti pojektą atomobilių aikštelei. Teliko sulaukti šiltesnių orų ir kloti dangą, tačiau, man dėl sveikatos palikus pirmininko postą, plyteles kažkas pradėjo skubiai pardavinėti“, – apgailestavo vyras.

Buvusio bendrijos vadovo duomenimis, kiemui sutvarkyti iš rekonstruojamos aikštės buvo atvežta daugiau kaip 10 tūkst. šešiakampių plytelių. „Jų kokybė buvo labai gera, nes aptrupėjusių neėmėme. Jų storis buvo net 10 cm“, – prisimena A.Visockis.

Tik išvalė teritoriją?

Kai kurie gyventojai nurodė, kad plytelės pradėjo nykti vieno aktyvaus bendrijos nario, vardu Rolandas, iniciatyva.

Jam paskambinę išgirdome kitokią versiją. „Mes privalėjome sutvarkyti tas šiukšles, betono luitus, nes tai kėlė pavojų vaikams, darkė aplinką, užėmė dalį parko teritorijos“, – tvirtino nenorėjęs sakyti savo pavardės Rolandas, gyvenantis 47-ajame name.

Gyventojas neigė, kad plytelės buvo išparduotos. „Juk jos senos, be to, ilgai prabuvo lauke ir jų būklė dar labiau pablogėjo, jos buvo niekam tinkamos, todėl išvežėme jas utilizuoti. Tai padaryti mums liepė ir seniūnas“, – tikino vyras ir ėmė klausinėti, iš kur gavome jo telefono numerį ir išvis kodėl susidomėjome senomis plytelėmis.

Eigulių seniūnas Ovidijus Adomaitis sakė tikrai liepęs bendrijai sutvarkyti teritoriją. „Namo gyventojai ilgai nieko nedarė su dideliu kiekiu plytelių, jos darkė parko aplinką, todėl įpareigojome namo bendriją susitvarkyti“, – teigė seniūnas.

Prekiauti neturėjo teisės

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sakė iš pradžių sveikinęs bendrijos iniciatyva sutvarkyti kiemą. „Jie teigė, kad turi detalųjį planą ir nori susitvarkyti kiemą, todėl nematėme nieko bloga atiduoti dalį išardytų senų plytelių gyventojams“, – pasakojo vedėjas.

Jis akcentavo, kad gyventojai neturėjo teisės užsiimti savivaldybės dovanotų statybinių medžiagų prekyba. „Tokie dalykai negali būti toleruojami. Plyteles atidavėme ne tam, kad kas nors iš to pasipelnytų“, – tvirtino A.Pakalniškis.

Pasak jo, paprastai rekonstruojant aikštes, gatves senoji išardyta danga yra utilizuojama. „Jų panaudoti kitur negalima, nes įstatymai reikalauja klojant bet kokią dangą turėti medžiagų dokumentus. Dėl to teko ilgai vargti, kol deramai sutvarkėme dokumentus Prisikėlimo bažnyčios aplinkai sutvarkyti, nes ten panaudosime per A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją atkastus akmenis“, – aiškino A.Pakalniškis.