Savivaldybei priklausančiame trijų kambarių bute gyvenanti kaunietė vandens tiekėjams skolinga 8 tūkst. litų, o už šilumą – 20 tūkst. litų. Kaimynai nerimauja, kad milžiniška skola gali būti dalijama visam daugiabučiui.

Susirengė į kelionę

Skolos girnapusę visam namui užkrovusi kaunietė Vida Šarkytė tikina, kad esą visas skolas grąžins. Jos praskolinto buto koridoriuje stovi tolimai kelionei sukrautas lagaminas.

„Skrendu į Angliją. Ten tikiuosi uždirbti 9 svarus per valandą. Kai tik gausiu pirmą atlyginimą, pradėsiu atidavinėti skolas“, – tikino rekordines įsiskolinimo aukštumas pasiekusi moteris.

Jos kaimynai nerimauja. „Buvome išsikvietę namą administruojančios bendrovės “City Service„ atstovę ir klausėme, ką daryti? Ar kaimynės skola neįkalkuliuojama į mūsų sąskaitas? Mums patarė kreiptis pagalbos į savivaldybę, nes beviltiškai praskolintas butas priklauso ne V.Šarkytei, bet savivaldybei“, – „Kauno dienai“ sakė skolininkės kaimynė Kristina Špakauskienė.

Siūlo menką atlyginimą

V.Šarkytės pajamos šiuo metu – tai kas mėnesį gaunama 450 litų dydžio socialinė pašalpa. Akivaizdu, kad turint tokias pajamas skola ir toliau didės.

Marijampolės aukštesniojoje mokykloje prieš keliolika metų studijavusi kaunietė sakė negalinti susirasti darbo.

„Už 800 litų siūlė tvarkyti viešbučio kambarius. Gaudama tokį atlyginimą skolų tikrai negalėsiu pradėti mokėti“, – skundėsi V.Šarkytė.

Šios moters kaimynai nerimauja ne tik dėl rekordinių skolų, bet ir dėl bute besilankančių triukšmadarių, su kuriais laiptinėje baugu susitikti.

Prisiminė Šilainių tragediją

„Iš buto dažnai sklinda tokie kvapai, kad turime nuolat laikyti atidarytus langus“, – guodėsi virš V.Šarkytės buto gyvenanti K.Špakauskienė.

Dėl praskolinto buto keliamų neramumų skundėsi visi žurnalisto kalbinti namo gyventojai.

„Prie laiptų įtaisėme grotas, nes į viršutines namo patalpas nuolat ateidavo asocialūs asmenys. Jie čia ir girtuokliaudavo, ir tuštindavosi“, – pasakojo devintame aukšte gyvenanti Janina Morkūnienė.

Gyventojai bijo, kad nerimą dėl saugumo keliančiame bute neįvyktų panašus incidentas kaip Šilainiuose, kur kilęs gaisras tapo nelaime ne tik buto šeimininkams ir svečiams, bet ir daugiabučio kaimynams.

Įžvelgia kaimynų kėslus

V.Šarkytė „Kauno dieną“ tikino, kad nieko panašaus negresia ir kad kaimynų skundai – tik intrigos.

„Kai laiptinėje rinko parašus, kad vienai kaimynei neleistų laikyti šuns, aš nepasirašiau. Ar galima ant kaimynų rašyti pareiškimus – man tai čia yra nesąmonė. Viena kaimynė pavydi, kad aš gyvenu trijų kambarių bute, o ji tik dviejų kambarių ir moka visus mokesčius“, – dėstė V.Šarkytė, pabrėžusi, kad mielai persikraustytų į mažesnį butą.

Ji tvirtino esanti kultūringa ir rami gyventoja, besilankanti netoliese esančioje bibliotekoje.

„Kai ateina draugų, visiems nuolat sakau “ša„, kad tik kaimynai negirdėtų. Negi aš negaliu atsivesti draugų, nes draugų pas mane – pilnas Kaunas ir turbūt pilna Lietuva“, – pasakojo kaimynams nerimą kelianti skolininkė, patikinusi, kad dėl jos ir svečių elgesio name nė karto nesilankė policija.

Pareigūnai tokius tvirtinimus paneigė. Pasak Dainavos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininko Šarūno Martinkėno, Taikos prospekto butas, kuriame gyvena V.Šarkytė, pareigūnams yra žinomas: policijos ekipažai dėl triukšmo į šį butą porą kartų yra skubėję praėjusiais metais ir kartą šiemet.

Po valdišku sparnu

„Kauno diena“ domėjosi, kaip buvo sudarytos sąlygos užauginti milžiniškas skolas, toliau netrukdomai jas didinti ir dar kelti kaimynams ramybės neduodančias pasilinksminimus.

Pasižvalgius po butą, matosi kadaise buvusios gerovės pėdsakų: jugoslaviškų baldų fragmentų, didžiulių kilimų. Dabar čia viskas sunykę. Nors butas atrodė neseniai išplautas ir išvalytas, tačiau jautėsi apleistoms buveinėms būdingas specifinis kvapas.

V.Šarkytė sakė, kad butas priklausė dabar jau mirusiam tėvui, kuris prieš keletą metų vadovavo privačiai bendrovei „Frakcija“.

„Aš tuomet buvau dar pacukė, pinigų netrūko. Tėtis, matyt, nematė reikalo buto privatizuoti. Todėl dabar aš čia esu kaip nuomininkė, nes butas – savivaldybės“, – pasakojo V.Šarkytė.

Ji jau keletą metų nemoka ir už nuomą. Skolose skęstančią moterį gelbėja tai, kad butas yra ne privatus, bet valdiškas. Su valdiška nuosavybe įprasta elgtis neūkiškai. Skolininkai tuo naudojasi ir piktnaudžiauja, nes savivaldybės tarnybos į fantastišką lygį pasiekusias skolas žiūri pro pirštus.

Išskirtinės sąlygos

Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus nuomos ir administravimo poskyrio vedėjas Vytautas Petraitis „Kauno dieną“ informavo, kad neprivatizuotas butas dabar priklauso Socialinio būsto fondui. Ši aplinkybė ir gelbėja V.Šarkytę nuo nemalonumų, kurie neišvengiamai ištinka skolininkus, gyvenančius privačiuose butuose ar namuose.

Paaiškėjo, kad V.Šarkytė net nėra pateikusi pajamų deklaracijos, kuri yra būtina norint teisėtai gyventi socialiniame būste.

Didžiosios dalies pretendentų į socialinį būstą deklaracijose užfiksuotos metinės šeimos pajamos yra apie 5 tūkst. litų. Panašios turėtų būti ir V.Šarkytės pajamos, tad visiškai akivaizdu, kad apmokėti 28 tūkst. litų skolų už šildymą ir vandenį nėra jokių galimybių. Valdininkų tai nejaudina, jie toliau leidžia didinti skolas, kurių našta teks ne skolininkui, bet miesto biudžetui. Tokių išskirtinėmis sąlygomis besinaudojančių skolininkų Kaune yra ne vienas ir ne keliolika.

Ketina būti griežtesni

„Pripažįstu, kad skolų išieškojimas – viena iš didžiausių problemų. Iki šiol savivaldybės elgesys, išreikalaujant skolas, galima sakyti, buvo švelnus. Tai lėmė ir bendra ekonominė situacija. Per krizę ir po jos savivaldybė, išreikalaujant skolas, dalyvavo labai kukliai. Bet situacija pasikeis. Dabartinė savivaldybės administracija pakeitė reikalavimus: skolos lapeliuose atsirado įrašas, kad nuomininkas pagal sutartį įsipareigoja ne tik mokėti nuomos mokestį, bet ir apmokėti už komunalines paslaugas. Skolos už komunalines paslaugas gali būti priežastis nutraukti nuomos sutartį. Anksčiau to nebuvo“, – pabrėžė V.Petraitis.

Jis apgailestavo, kad savivaldybės galios išsireikalauti skolas – menkos.

„Mes administruojame skolas tiktai už buto nuomą, o reikalavimo teisę turi tik patys tiekėjai, aprūpinantys gyventojus vandeniu, elektra ir šiluma“, – aiškino V.Petraitis.

V.Šarkytė tikino su „Kauno energija“ suderinusi grafiką, kaip bus atiduodama nedidelė dalis skolos už šildymą.

„Susitarėme dėl 500 litų sumos. Tai, žinoma, trupiniai, bet, tikiuosi, skola pradės mažėti. Tai jau būtų neblogai“, – kalbėjo uždarbiauti į Angliją susirengusi V.Šarkytė.

Neseniai jos butą Taikos prospekte apžiūrėję savivaldybės įmonės „Komunalinis ir butų ūkis“ specialistai konstatavo: bute remontas darytas seniai, vandens skaitiklių nėra, elektra atjungta.

Vandens atjungti nevalia

Pasidomėjome, ar savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ negali imtis priemonių, kad į butą nebebūtų tiekiamas vanduo, kurio naudojimas nuolat didina skolą.

„Pagal Civilinį kodeksą negalima sustabdyti vandens tiekimo, nes aplinkiniams bus sudarytos antisanitarinės sąlygos. Ir techniškai tai neįmanoma, nes daugiabučių sistemos taip suprojektuotos, kad neišeitų atskiro buto atjungti nuo tiekimo“, – sakė „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas.

Didžiulėse skolose skęstantis butas ir toliau galės didinti skolą už vandenį, kurio sunaudojimo kiekis apskaičiuojamas pagal vamzdyno diametrą.

„Tokie vandens tiekėjų paaiškinimai mums kelia nerimą. Manau, kad nuostoliai dėl to buto išdalijami kitiems vartotojams“, – dalijosi pastebėjimais vardo prašęs neskelbti daugiabučio gyventojas.

Vandenį tiekianti bendrovė išieškojimo priemonių imasi tuomet, kai skola už vandenį pasiekia 500 litų, tačiau keliolika kartų šią sumą viršijančiai skolų rekordininkei tokia praktika nepritaikoma, nes skolininkė glaudžiasi po valdišku sparneliu.

Tvarkingus nuomininkus savivaldybė skriaudžia

Savivaldybės tvarkymasis sujauktame socialinio būsto ūkyje kelia įtarimų. „Kauno diena“ rašė apie situaciją, kai iš socialinių butų planuojama iškeldinti gerai besitvarkančius žmones.

Savivaldybės taryba šių metų kovo 15 d. nusprendė parduoti 14 butų, kurie skirti socialiai remtiniems žmonėms. Kai kurie privatizuojami butai yra ramiose žaliose miesto gatvelėse, kuriose būstų vertė tebėra didelė net ir po nekilnojamojo turto bumo. Tarp privatizuojamų būstų yra ir namas. Jo savininkui pigiai atiteks ir kelių arų sklypas.

Sprendimo projekte teigiama, esą norą įsigyti savivaldybės būstus pareiškė dabar ten gyvenantys nuomininkai.

Iš pirmo žvilgsnio – labai gražus mostas. Keturiolikos savivaldybės būstų nuomininkai gavo pasiūlymą pigiai – 1–1,4 tūkst. litų už 1 kv. m – įsigyti butą net viename patraukliausių Kauno rajonų – Žaliakalnyje. Nekilnojamojo turto rinkoje 1 kv. m šioje zonoje įkainotas mažiausiai 2,5 tūkst. litų.

Deja, paaiškėjo, kad skurdžiai gyvenantys nuomininkai išsipirkti butų neturi jokių galimybių.

P.Višinskio gatvėje nedideliame daugiabutyje gyvenančios Slavinskų šeimos butas toli gražu nėra apleistas.

„Tualete pats paklojau iš labdaros gautas plyteles, įrengiau dušą, išgrioviau krosnį ir įrengiau dujų katilą, po truputį atlieku kitus remonto darbus, bet dabar trūksta ir pinigų, ir sveikatos, nes sergu onkologine liga“, – pasakojo Arvydas Slavinskas.

Tris mažamečius auginanti šeima sako gyvenanti iš 950 litų išmokų. Jie tikino jokio prašymo privatizuoti būstą nepareiškę.

„Miesto valdžios atstovė buvo apsilankiusi, pasiūlė išsipirkti 30 kv. m butą už maždaug 40 tūkst. litų, bet iškart pasakėme, kad mums tai – nereali suma“, – skėstelėjo rankomis A.Slavinskas.

Slavinskų nuomojamas būstas vis tiek liko privatizuojamų butų, kuriuos esą pageidauja pirkti patys nuomininkai, sąraše.