Sun­ku tvar­ky­tis

Kaip in­for­ma­vo sa­vi­val­dy­bė, mies­to ta­ry­ba ėmė­si keis­ti, kaip tei­gia, pa­ra­dok­sa­lią si­tua­ci­ją, kai, tvar­ky­da­mas net 35,6 pro­c. mies­to te­ri­to­ri­jos uži­man­čius miš­kus, Vil­nius nė­ra tos že­mės val­dy­to­jas.

Kaip ir ki­tuo­se mies­tuo­se, vi­si Vil­niu­je esan­tys miš­kai yra vals­ty­bi­nės reikš­mės ir lai­ko­mi išim­ti­ne vals­ty­bės nuo­sa­vy­be. Tad Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba priė­mė spren­di­mą dėl vals­ty­bi­nių miš­ko že­mės skly­pų pe­rė­mi­mo val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti jais pa­ti­kė­ji­mo tei­se, kad mies­tas, bū­da­mas miš­kų ad­mi­nist­ra­to­rius, tvar­ky­da­mas juos sa­vo lė­šo­mis ir jė­go­mis, tap­tų jų šei­mi­nin­kas. Šio spren­di­mo pa­grin­du ir bus krei­pia­ma­si į Vy­riau­sy­bę dėl mi­nė­tų skly­pų per­da­vi­mo.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka ad­mi­nist­ruo­ja mies­to ri­bo­se esan­čius miš­kus, iš­sky­rus mies­to pa­kraš­čiuo­se esan­čias bu­vu­sias ra­jo­nų te­ri­to­ri­jas, kur miš­kus ir to­liau pri­žiū­ri urė­di­jos. Ta­čiau vi­sų mies­te esan­čių vals­ty­bi­nės reikš­mės miš­kų užim­tą že­mę pa­ti­kė­ji­mo tei­se val­do Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba (NŽT).

Sos­ti­nės vi­ce­me­ro Vy­tau­to Mi­ta­lo tei­gi­mu, dėl šios prie­žas­ties sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li tin­ka­mai įgy­ven­din­ti miš­ko ad­mi­nist­ra­to­riaus tei­sių – ky­la keb­lu­mų įren­giant miš­kuo­se ta­kus, ap­švie­ti­mą ir ki­tą inf­rast­ruk­tū­rą, nes tam bū­ti­na gau­ti da­bar­ti­nės vals­ty­bi­nės že­mės pa­ti­kė­ti­nės – NŽT – pri­ta­ri­mą.

V.Mi­ta­las ti­ki­na, kad pro­ble­mą ga­li­ma bū­tų iš­spręs­ti sa­vi­val­dy­bei pe­rė­mus miš­ko skly­pus val­dy­ti pa­ti­kė­ji­mo tei­se. To­kiam žings­niui pri­ta­ria ir NŽT.

Vi­lio­jan­tys kąs­niai ir kąs­ne­liai

Pra­šo­mi per­duo­ti miš­ko skly­pai iš­si­bars­tę po vi­są sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­ją. Tai ir An­ta­kal­nį juo­sian­tys miš­kai, įskai­tant Va­la­kam­pius, ir Žvė­ry­ne, Ver­kiuo­se, Pa­vil­ny­je, ki­to­se mies­to da­ly­se esan­tys miš­kai. Ne­ma­ža jų da­lis yra sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se – Pa­vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­nia­me par­ke ar draus­ti­niuo­se. Kai ku­rie iš pe­ri­ma­mų miš­ko skly­pų yra miš­ko par­kų ri­bo­se – Ja­mon­to par­ke Je­ru­za­lė­je, Lū­žių par­ke Vir­šu­liš­kė­se. Mi­ni­ma­lus miš­ko že­mės skly­po dy­dis – 10 a, mak­si­ma­lus ga­li siek­ti ir ke­le­tą hek­ta­rų. Vi­si jie su­da­ro miš­ko kvar­ta­lus, kurie jun­gia­si į iš­ti­sus miš­kų ma­sy­vus.

Pir­muo­ju eta­pu ke­ti­na­ma kreip­tis dėl dau­giau ne­gu 900 skly­pų per­da­vi­mo. Dėl ma­žes­nės da­lies li­ku­sių skly­pų per­da­vi­mo bus krei­pia­ma­si vė­liau, iš kar­to, kai tik NŽT per­duos jų do­ku­men­tus sa­vi­val­dy­bei.

Vil­nie­čiams ne­ra­mu

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je pa­vie­šin­ta ši in­for­ma­ci­ja su­lau­kė prieš­ta­rin­gų vil­nie­čių ver­ti­ni­mų. Vie­ni svars­tė, kad, at­si­žvel­giant į da­bar­ti­nes ten­den­ci­jas, sa­vi­val­dy­bės kler­kai taip leng­va ran­ka ga­lės „lik­vi­duo­ti“ tuos miš­kus, juos par­duo­dant suin­te­re­suo­tiems as­me­nims.

Ki­ti bai­mi­no­si, kad šiais lai­kais, kai iš­si­vys­čiu­sios ša­lys grįž­ta prie na­tū­ra­lu­mo, ne­be­šie­nau­ja, pa­lie­ka net pū­ti griu­vu­sius me­džius kaip bu­vei­nes ir t.t., Vil­niu­je bus su­kur­tas miš­kas iš trin­ke­lių, nes ki­toks Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pla­nuo­se var­gu ar ga­li bū­ti. Žmo­nės ma­no, kad ati­duo­ti sa­vi­val­dy­bei vals­ty­bi­nius miš­kus bū­tų ga­li­ma ne­bent su są­ly­ga, kad 36 pro­c. miš­kų ir liks atei­ty­je.

Ma­to­te, mums mies­tas yra ne tik vie­ta už­kal­ti pi­ni­gus – tai vie­ta, kur mes no­ri­me nu­gy­ven­ti lai­min­gą ir svei­ką gy­ve­ni­mą.

Žmo­nėms skau­du ir tai, kad Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei ne­svar­bu, ko­kia vil­nie­čių nuo­mo­nė. Dar 2018 m. žmo­nės bu­vo pa­reiš­kę nuo­mo­nę, kad ne­tu­ri bū­ti ker­ta­mas Gu­de­lio ši­las, ta­čiau bal­sas li­ko ty­ruo­se. Su­ba­čiaus gat­vės gy­ven­to­ja ra­šė, kad jų gat­vė­je bu­vo iš­kirs­ta dau­gy­bė me­džių, ta­čiau gy­ven­to­jams pa­klau­sus, ka­da ir kur bus pa­so­din­tas toks pat kie­kis nau­jų, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai net ne­sup­ra­to, apie ką klau­sia­ma.

Par­ko neį­kū­rė

Miesto antropologė dr. Je­ka­te­ri­na Lav­ri­nec ra­šė gir­dė­ju­si, kad Ozo slė­nis kaž­ka­da bu­vo per­duo­tas sa­vi­val­dy­bei ad­mi­nist­ruo­ti, kad ji ten įkur­tų par­ką. Da­bar ten pre­ky­bos cent­ras, biu­rai ir dau­gia­bu­čiai, nu­trū­ku­sios ža­lio­sios jung­tys, išar­dy­tas eko­lo­gi­nis kar­ka­sas (ry­šys su Ver­kių par­ku), pa­di­dė­ju­si tar­ša ir triukš­mas.

„Vys­ty­to­jų at­sto­vai ne­se­niai vie­šai skel­bė, kad Vil­niu­je bai­gė­si pa­trauk­lūs sta­ty­boms skly­pai. Kur ga­ran­tas, kad Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, esant pri­va­taus sek­to­riaus spau­di­mui ar­ba įpro­čiui jam tar­nau­ti pa­žei­džiant vie­šą­jį in­te­re­są, to­liau near­dys gam­ti­nio kar­ka­so, neužs­ta­ti­nės re­gio­ni­nių par­kų ir ne­ties per juos ke­lių?, – ra­šė vil­nie­tė. – Ma­to­te, mums mies­tas yra ne tik vie­ta už­kal­ti pi­ni­gus – tai vie­ta, kur mes no­ri­me nu­gy­ven­ti lai­min­gą ir svei­ką gy­ve­ni­mą.“

„Vil­niaus die­nai“ J.Lav­ri­nec sa­kė at­sa­ky­mo į sa­vo klau­si­mą iš sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų taip ir ne­su­lau­ku­si.

„Ne­no­riu be rei­ka­lo pik­tin­tis, gal tik­rai yra nu­ma­ty­ti ko­kie nors sau­gik­liai, kad miš­kuo­se ne­pra­si­dė­tų sta­ty­bos. Bend­ra­sis pla­nas, ku­ris šiuo me­tu svars­to­mas, tu­ri api­brėž­ti, kur bū­tent mies­tas pla­nuo­ja sta­ty­bas, ko­kia jo stra­te­gi­ja. Ar tai at­ski­rų skly­pų chao­tiš­kas iš­da­li­ji­mas pa­gal pa­gei­da­vi­mus, ar bus va­do­vau­ja­ma­si kaž­ko­kia stra­te­gi­ja, ir ar jo­je gam­ti­nio kar­ka­so iš­sau­go­ji­mas ir ap­lin­kos ko­ky­bės ge­ri­ni­mas yra prio­ri­te­tas? Ne­ži­no­da­mi at­sa­ky­mų į šiuos klau­si­mus, vil­nie­čiai jau­čia­si ne­sau­gūs,“ – sa­kė vil­nie­tė.