Tam trečiadienį pritarė miesto taryba.
Šis klausimas svarstytas penkiuose komitetuose.
Atsiras baltoji zona
Pagal tarybos sprendimo projektą, mėlynojoje zonoje už pirmą stovėjimo valandą nustatytas 3,5 euro parkavimo įkainis, o už antrą ir kitas stovėjimo valandas teks mokėti 4 eurus.
Iki šiol valandinis parkavimas šioje zonoje kainavo 2,5 euro.
Taip pat nustatyta, kad elektromobiliams stovėjimas mėlynojoje zonoje pirmą valandą yra nemokamas, o antrai stovėjimo valandai taikomas 3,5 euro įkainis, už trečią ir kitas stovėjimo valandas kaina sieks 4 eurus.
Pagal pakeitimus, raudonojoje zonoje rinkliava didės nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,6 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,3 iki 0,5 euro.
Taip pat bus apmokestintas automobilių statymas gyvenamųjų namų kiemuose, jeigu to pageidaus namo gyventojai. Už tokį sprendimą turės balsuoti daugiau nei pusė namo gyventojų.
Tokiu atveju gyvenamojo namo kiemas bus paskelbtas baltąja zona, kur automobilio statymas kainuotų 0,2 euro už valandą.
Gyventojams rinkliava už pirmą automobilį nebus taikoma. Antro automobilio statymas kainuos 6 eurus mėnesiui arba 72 eurus metams.
Įkainių didinimą vadino nepagrįstu
Opozicinės „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas rinkliavos didinimą vadino nepagrįstu ir teigė, kad tokie pokyčiai pakenks miesto konkurencingumui.
„Trumpalaikis stovėjimas piko metu nėra problema. Mėlynojoje zonoje trumpalaikio stovėjimo užimtumas yra tik 41 proc., o raudonojoje zonoje – 34 procentai“, – sakė tarybos narys.
„Toks drastiškas didinimas yra kalėdinė dovana prekybos centrams, kuriuose parkavimas nemokamas ir tai dar labiau paskatintų vairuotojus važiuoti į prekybos centrus, o ne likti senamiestyje ir taip palaikyti vietinį verslą“, – kalbėjo V. Sadauskas.
Anot socialdemokrato Povilo Pinelio, dėl tokio tarybos sprendimo didės atskirtis tarp miesto gyventojų.
„Miesto centras tampa uždaru getu turtingiesiems ir verslui“, – kalbėjo jis.
Tuo metu konservatorius Vytautas Budreika ragino nesulyginti verslo sėkmės tik su galimybe privažiuoti automobiliu.
„Mes turime ir Vilniaus gatvę, automobilių eismas praktiškai uždraustas, ten verslai nebankrutuoja, ten pilna žmonių“, – teigė jis.
Pakeitimais taip pat pakoreguotas vietinės rinkliavos galiojimo laikas – mėlynojoje zonoje už stovėjimą reiks mokėti visą parą, kai anksčiau mokėti reikėjo visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 24 valandos.
Tuo metu geltonoji zona veiks nuo 8 iki 20 val. darbo dienomis, o šeštadieniais ir sekmadieniais bus nemokama. Iki šiol nemokamas stovėjimas šioje zonoje buvo nustatytas tik sekmadieniais. Žalioji zona pagal pakeitimus nebus apmokestinama savaitgaliais.
Elektromobiliams stovėjimas nemokamas, išskyrus mėlynąją zoną
Pagal pakeitimus, dalijimosi paslaugų įmonėms rinkliavos miesto zonose įkainiai bus susieti su jų turimų elektromobilių kiekiu.
Jei įmonės turimų elektromobilių dalis siekia 10 proc., mėnesio mokestis jai bus 89 eurai už vieną transporto priemonę. Tuo metu jei įmonė turi nuo 10 iki 30 proc. elektromobilių, mėnesio mokestis už vieną tokią transporto priemonę sieks 80 eurų, o jei virš 30 proc. – 67 eurus.
Elektromobilius ir toliau bus galima nemokamai statyti mokamose zonose, išskyrus mėlynąją zoną. Rinkliavos elektromobiliams klausimą ketinama svarstyti, kai šių transporto priemonių skaičius Vilniuje pasieks 3 procentus.
Su automobilių stovėjimo pokyčiais bus įvesti ir elektroniniai leidimai asmenims su negalia, pakeičiant dabartines popierines korteles. Nauji leidimai leis vieną kartą per valandą keisti registruotą automobilio numerį, jie galios vienus metus ir bus išduodami nemokamai.
Taip pat įvedama nauja automobilių stovėjimo įkainių nustatymo metodika, taikoma visoms „Susisiekimo paslaugos“ administruojamoms aikštelėms. Pavyzdžiui, prie sveikatos įstaigų bus suteikta galimybė valandą stovėti nemokamai, o prie verslo įstaigų – galimybė verslui padengti dalį savo klientų parkavimo išlaidų.
Surenkamas lėšas planuojama naudoti dviračių ir pėsčiųjų takams, viešajam transportui bei kitoms darnaus judumo sritims Vilniuje plėtoti.
Rinkliava už automobilių stovėjimą didinama siekiant įgyvendinti ir sostinės Darnaus judumo plane iškeltą tikslą, kad iki 2030 metų kelionės asmeniniais automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų lygias dalis.
Nuo kitų metų dalyje Vilniaus senamiesčio įvedama mažos taršos zona
Nuo kitų metų sausio dalyje Vilniaus senamiesčio įvedama mažos taršos zona, trečiadienį nutarė sostinės taryba.
Už tokį sprendimą balsavo 28 politikai, prieš buvo 15, o susilaikė vienas.
Mažos taršos zona bus apribota Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), taip pat Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių gatvėmis (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).
Šios gatvės pasirinktos atsižvelgiant į transporto intensyvumą, jose vyraujančią didelę oro ir triukšmo taršą bei aktyvų pėsčiųjų ir dviratininkų eismą.
Nuo sausio 1 dienos vairuotojams bus rekomenduojama šioje zonoje rinktis alternatyvius, netaršius keliavimo būdus.
Nustatytoje mažos taršos zonoje rinkliavos įvedimas ar kiti apribojimai kol kas nenumatomi.
Siekiant apriboti automobilių eismą šioje zonoje, iš pradžių turėtų būti keičiamas Rinkliavų įstatymas, numatyti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai.
Kaip ir kiek apmokestinti taršius automobilius mažos taršos zonoje, būtų sprendžiama tik po nacionalinių teisės aktų pakeitimų.
Nustatyti mažos taršos zonas nuo kitų metų sausio savivaldą įpareigoja Alternatyvių degalų įstatymas.
Tokias zonas privalo įrengti tik didmiesčiai, kurortai ir kurortinės zonos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga, taip pat Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio.
Kauno senamiestyje mažos taršos zona įvesta nuo rugpjūčio. Už važiavimą šia zona reikia mokėti dviejų eurų rinkliavą.
(be temos)