Vilniaus miesto valdžia priėmė sprendimą išparduoti ne tik savivaldybės valdomą nekilnojamąjį turtą, bet ir daugelį pavaldžių įmonių. Esą pastarųjų išlaikymas miestui per brangus, o jų teikiamos paslaugos nekokybiškos.

Verkiant trūksta lėšų

Savivaldybės specialistai paskaičiavo, kad turint 760 mln. litų skolų, parduoti dalį priklausančio turto savivaldybei neišvengiama. Jo iš viso miestas turi už keliasdešimt milijardų tačiau privatizuotino – daugiau nei už milijoną litų.

Mat kitais metais dėl krizės planuojamas 15-25 proc. mažesnis miesto biudžetas, o skolinimosi galimybės išnaudotos. Tuomet kaip padengti skolas savivaldybei priklausančioms bendrovėms, kurioms šiemet reikia apie 160 mln. litų.? Negavusios uždirbtų lėšų bendrovės bus priverstos bankrutuoti.

Vilniaus meras Vilius Navickas tikino, kad susiklosčius tokiai nepalankai situacijai, racionaliausias būdas būtų praduoti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, įmones, o gautas lėšas investuoti į paslaugų pirkimą. Iš viso kitais metais tikimasi biudžetą papildyti 500 mln. litų.

Atsisako administratorių

Pirmiausia ketinama parduoti savivaldybei priklausančius socialinius butus, ypač prestižinėse Vilniaus vietose. Užgautas lėšas esą būtų galima išsinuomoti tris kartus daugiau gyvenamojo ploto miegamuosiuose rajonuose.

Taip pat ketinama privatizuoti visas 7 savivaldybei priklausančias namus administruojančias bendroves. Iš viso tokias paslaugas Vilniuje teikia 20 bendrovių. Privatizacijos sąraše ir įmonės, kurios verčiasi dezinfekcija, miesto kelių, parkų, tiltų priežiūra ir kitos. 

„Mūsų įmonės šias paslaugas teikia brangiau, nei privačios, o jų teikiamų paslaugų kokybė gerokai prastesnė. Tas pačias funkcijas galima pirkti pigiau iš privačių subjektų. Pavyzdžiui, miesto fontanų priežiūra šiemet patikėta privačiai, konkursą laimėjusiai bendrovei ir  kainuoja 10 kartų pigiau. Arba autobusų ir troleibusų parkai. Jie kasmet ateina tik pinigų prašyti, bet efektyviau dirbti nenori. Be to, jie turi vairuotojų ruošimo centrus ir didžiules remonto bazes. Bendrovėse dirba tiek mechanikų, kiek yra mieste autobusų, nors privačioje bendrovėje jų pakaktų trečdalio. Mes 30-40 proc. lėšų sutaupytume, jeigu remonto ir vairuotojų ruošimo paslaugą pirktume“, - tikino V.Navickas.

Parduos „Vilniaus vandenis“

Tiesa, ne visos miesto bendrovės bus parduodamos lengva ranka. Gyventojams ypač svarbias paslaugas tiekiančių įmonių parceliuoti nežadama. Tokių bendrovių yra keletas: „Vilniaus vandenys“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Vilniaus autobusai“, ‚Vilniaus troleibusai“, „Susisiekimo paslaugos“ ir „Kalvarijų turgus“.

Vilniaus valdžia ketina remtis užsienio šalių pavyzdžiais: parduoti apie pusę šių įmonių akcijų. Apie 25 proc. akcijų būtų parduodama privačiam investuotojui, kitas ketvirtadalis būtų paleidžiamas į biržą, o pusę visų akcijų savo žinioje pasiliktų savivaldybė.

„2001 m. Talino savivaldybė (Estija) pardavė pusę „Talino vandenų“ įmonės ir gavo apie 130 mln. eurų. Už šias lėšas buvo visiškai renovuotos mokyklos, darželiai ir vandens tiekimo paslauga užtikrinta, ir kainos normalios“, - pavyzdžius žėrė Vilniaus meras.