Kai susiduria stambusis ir smulkusis verslas, apie geranorišką partnerystę nekalbama – smulkusis tiesiog imamas traiškyti. Tuo teigia įsitikinusi bendrovės „Kauno spauda“ vadovė Elena Bakanauskienė.

Raida – ryški

120 kioskų Kaune turinčiai įmonei šie metai bene sunkiausi per visą jos egzistavimo laikotarpį.

„Manau, kad sunkiausias akmuo mums po kaklu – tai atsainus valdžios požiūris į smulkųjį verslą. Nors viešai deklaruojama, kad šiai sričiai skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau realybė dažnai yra visiškai kitokia“, – „Kauno dienai“ teigė E.Bakanauskienė.

Žurnalistės išsilavinimą turinti kaunietė su bendradarbiais daug metų kuria spaudos kioskų tinklą, tobulina jį pritaikydama prie kaprizingos rinkos reikalavimų.

„Kioskai pasikeitė neatpažįstamai: iš grotuotų ir neišvaizdžių būdelių virto šiuolaikine prekybos įranga aprūpintomis mažytėmis parduotuvėmis, kuriose galima įsigyti ne tik spaudos, papildyti transporto bilietus, bet ir įvairių kasdien reikalingų smulkmenų, sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas“, – apie visiems gerai pažįstamo smulkaus prekybos tinklo raidos ypatumus pasakojo E.Bakanauskienė.

Menka paguoda

Kaune veikia ir naują kioskų raidos etapą žymintys paviljonai: erdvesnės ir didesnį prekių asortimentą siūlančios prekybos patalpos, kur klientas aptarnaujamas ne pro įprastą langelį, bet prie prekystalio. Tokių paviljonų mieste jau yra devyni. Iki rudens planuojama atidaryti dar du.

Vis dėlto kioskų tinklo modernizavimas ir plėtra susiduria su rimtais keblumais, kurių priežastis – didinami mokesčiai.

„Nuo šių metų pradžios miesto tarybos sprendimu buvo pakelti mokesčiai už žemę. 2011 m. dar mokėjome 5 litus už kvadratą. Paskui kaina pakilo iki 10 litų. Praėjusį ketvirtadienį mokestis buvo sumažintas iki 7 litų. Tai šiokia tokia paguoda, tačiau, lyginant su praėjusiais metais, už kioskų užimamus žemės kvadratus per metus sumokėsime 40 tūkst. litų daugiau. Smulkiajam verslui tai nemenka suma“, – nuogąstavo E.Bakanauskienė.

Pasijuto stumdomi

Kai kuriose miesto vietose „Kauno spaudos“ kioskai netikėtai atsidūrė privačių teritorijų įkaitais. Prie K.Donelaičio gatvėje esančio viešbučio „Reval Hotel Neris“ buvo privatizuota ir šaligatvio teritorija, kurioje stovi „Kauno spaudos“ kioskas. Savininkas pasakė: arba mokate keletą kartų daugiau, arba išsikraustote.

„Tapome įkaitais. Nukelti kioską – toli gražu ne tas pat, kas pastumti į šalį dėžę. Kioskai prijungti prie požeminių komunikacijų, juose sumontuota analogiška įranga kaip ir bankuose“, – teigė „Kauno spaudos“ vadovė.

Labai komplikuotoje situacijoje atsidūrė ir Vytauto prospekte prie Kauno autobusų stoties esantis kioskas. „Kauno spaudai“ neliko kito pasirinkimo, kaip tik mokėti už kioskams reikalingą privatizuotą teritoriją gerokai daugiau nei iki teritorijos privatizavimo.

Parodė į prekybos centrus

Pasak E.Bakanauskienės, įkaitais tapę kioskai mažina „Kauno spaudos“ galimybes efektyviai kovoti rinkoje, kurioje vis labiau įsitvirtina stambiojo verslo buldozeriai – didieji prekybos centrai.

„Mes juk neprekiaujame, kaip kiti kioskai, alumi ir kebabais. Brangiausia prekė – rūkalai. Vis dėlto žmonėms esame labai reikalingi. Ne tik dėl to, kad “Kauno spaudos„ kioskuose galima įsigyti transporto bilietų, laikraščių, žurnalų, bet ir bene pigiausiai mieste susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas“, – pabrėžė E. Bakanauskienė.

Ji teigė buvusi priblokšta, sužinojusi, kiek miesto tarybos narių linkę pritarti stambiojo verslo pastangoms traiškyti smulkiuosius.

„Net septyniolika tarybos narių balsavo prieš pasiūlymą iki 7 litų sumažinti mokestį už kvadratinį metrą. Be to, posėdyje buvo mestelėta: kam reikalingi kioskai, jei yra prekybos centrai“, – apie kioskams nepalankias tendencijas susirūpinusi pasakojo bendrovės „Kauno spauda“ vadovė.

Pasak E. Bakanauskienės, įmonės darbuotojai dabar juokais pasvarsto: ar nereikėtų ant kioskų pakabinti nuotraukų tarybos narių, kurie nusiteikę prieš smulkųjį verslą?