Lietuvos tiltų specialistai skambina pavojaus varpais. Kelininkai jau dabar kai kuriuos tiltus Vilniuje ir Kaune pataria aplenkti.

Per tiltą nevažiuotų

Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Sigitas Bublys teigė, kad nerizikuotų važiuoti Kaune Panemunės tiltu. "Ten tragiška padėtis", – pabrėžė S.Bublys.

Per Panemunės tiltą važiuojantys kauniečiai seniai jaučiasi nesaugūs. Daugiau nei dešimtmetį kalbama apie būtiną jo rekonstrukciją, tačiau nieko nedaroma.

Praėjusią žiemą "Kelių remonto grupė" porą kartų turėjo užtaisyti tilto dangoje atsiradusias skyles. Tačiau tilto remonto darbai geriausiu atveju prasidės kitame dešimtmetyje. Šiais metais Kauno savivaldybės biudžete visiems mieste esantiems tiltams, viadukams ir estakadoms prižiūrėtii skirta 100 tūkst. litų.

"Kiekvieną dieną Panemunėje troleibusas į Nemuną gali nugarmėti", – gąsdino tiltų specialistas, inžinierius Henrikas Adolfas Kebeikis.

Savivaldybė laukia nelaimės

Dar 1996 m. "Kelprojektas" buvo parengęs Panemunės tilto remonto projektą. Rekonstrukcija būtų kainavusi apie 5,6 mln. litų. Tuometinė miesto valdžia nieko nesiėmė, o tilto būklė vis blogėjo, darbų sąmata augo.

Savivaldybės tarnautojų stalčiuose atgulė ne vienas tilto rekonstrukcijos ar naujo tilto statybos projektas. Praėjusių metų pabaigoje miesto savivaldybės taryba pavedė Komunalinio ūkio skyriui parengti dar vieną rekonstrukcijos techninį projektą. Tam reikalingi 2,5 mln. litų bus skirti tik 2010 m. Tiltu važiuojantiems miestiečiams belieka viltis, kad iki to laiko jis nenugarmės į Nemuną.

Kauno tarybos opozicija ne kartą buvo pareiškusi, kad naujo tilto statybą stabdo konservatoriai. Jiems daro įtaką Panemunės žemės skypų savininkai. Kai kurie jų dažnai lankosi aukščiausių miesto vadovų kabinetuose.

Trys kritiniai taškai

Kaune yra 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai bei viadukai.

H.A.Kebeikio teigimu, šiuo metu mieste yra trys itin prastos būklės statiniai: Panemunės tiltas, viadukas virš geležinkelio bėgių ir Jiesios upės Rokuose bei Savanorių prospekto estakada.

Ši estakada pastratyta beveik prieš 80 metų. Vėliau ji buvo sutvirtinta, tačiau specialistai pastebi, kad dabar ji kybo ant plauko.

"O viadukas Rokuose bet kada gali nugriūti ant traukinio. Ten su pirštu betoną ir armatūrą galima krapštyti", – vaizdžiai pasakojo inžinierius.

Artimiausiu metu apie šių kritinių objektų tvarkymą iš savivaldybės biudžeto negali būti nė kalbos. Šiems metams skirtų 100 tūkst. litų. užteks tik patiems smulkiausiems priežiūros darbams.

"Kaune tiltai praktiškai neprižiūrimi. Prieš kelerius metus buvo pasakyta Panemunės tiltą tikrinti dukart per metus. Niekas net nebuvo nuvažiavęs. Tik paleido blefą, kad žiemą apžiūrėjo speciali komisija. Ką jie ten galėjo pamatyti? Sniegą?" – piktinosi H.A.Kebeikis.

Pasak H.A.Kebeikio, be tinkamos priežiūros netrukus subyrės ne tik pačios blogiausios būklės tiltai, bet ir taps avariniai šiuo metu neblogai atrodantys. Naujausias Kaune M.K.Čiurlionio tiltas, gerai prižiūrimas, be didesnio remonto galėtų apsieiti 70–80 metų, tačiau be priežiūros jis gali susidėvėti dvigubai greičiau.

Patikrinimams – tūkstančiai litų

Ekspertai pastebi, kad visuose didžiuosiuose Lietuvos savivaldybėse esantys tiltai yra prastesnės būklės nei tie, kuriuos prižiūri Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

Pasigirsta kalbų, kad visus tiltus būtų galima perduoti Kelių direkcijai. "Neslėpsiu, tokių kalbų būna, bet jos greitai nurimsta. Norint savivaldybės turtą perduoti direkcijai, reikėtų keisti daug įstatymų. Be to, pasaulinė praktika rodo, kad tiltais didžiausi miestai rūpinasi patys", – kalbėjo LAKD Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas.

Šių metų pradžioje įlūžus Kleboniškio tiltui, paaiškėjo, kad ir visos šalies mastu svarbūs tiltai prižiūrimi netinkamai.

Naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įpareigojo suburti komisiją, kuri peržiūrėtų ir įvertintų prieš 17 metų patvirtintą tiltų priežiūros sistemą. Nustatyta, kad ji pakankamai efektyvi, tačiau visiškai ja vadovautis trūksta lėšų.

Rekomenduojama, kad išsamūs tiltų patikrinimai būtų vykdomi kas 5–6 metus, o prastos būklės tiltai būtų tikrinami dar dažniau. Tačiau, pasak G.Viršilo, nedidelio 30–40 m ilgio tilto patikrinimas specialiais prietaisais kainuoja apie 7–8 tūkst. litų. Didesnių tiltų patikrinimas kainuotų dešimtis tūkst. litų.

"Tikrinti visus tiltus neturime finansinių galimybių. Bet dažnai nėra reikalo tokių patikrinimų daryti. Užtenka, kad gerą tiltą vieną kartą per metus apžiūrėtų savo darbą gerai išmanantis inžinierius", – aiškino G.Viršilas.

Lėšas dar labiau apkarpys

Šiemet LAKD prižiūrimiems tiltams skirta 34 mln. litų. G.Viršilas tvirtino, kad šių lėšų užteks užbaigti praėjusiais metais pradėtus darbus. Kol kas nežinoma, iš kur bus gauta lėšų apmokėti už Kleboniškio tilto remontą.

Tiltų skyriaus vedėjas apskaičiavo, kad minimaliai tiltų priežiūrai reikėtų bent 54 mln. litų.

Jis baiminosi, kad finansavimas bus dar labiau sumažintas. Vyriausybė nukirpo 300 mln. litų nuo visiems Lietuvos keliams skirtų 1,3 mlrd. litų ir šiuo metu svarsto galimybę nurėžti dar bemaž tokią pat sumą. Naujas apkarpymas sumažintų ir tiltams skirtas lėšas.

Sovietinių technologijų nekaltina

Lietuvoje yra apie 4 tūkst. įvairių tiltų. Daugiau nei 700 jų būtina remontuoti. Daugelis jų statyti sovietmečiu. Tiltų specialistai teigė, kad jie susidėvėjo ne dėl prastų sovietinių technologijų, bet buvo netinkamai prižiūrimi ir neremontuojami.

"Rusai nebuvo kvaili. Jie nurašė Vakarų šalyse nustatytus standartus ir juos pritaikė pas mus. Prieš dvidešimt metų teko lyginti sovietinius ir vokiškus standartus. Galiu pasakyti, kad kai kuriais požiūriais sovietiniai tiltai buvo net patvaresni", – pasakojo H.A.Kebeikis.

Inžinierius pastebėjo, kad tilto ilgaamžiškumas neretai priklauso ne nuo panaudotų technologijų. "Viskas priklauso nuo darbų vykdytojų. Kuris mažiau vogė, tas ir tiltą geresnį pastatė", – nusijuokė inžinierius.

Skaičiai

4 tūkst.

Tiek maždaug tiltų yra Lietuvoje.

1,5 tūkst.

Tiek tiltų prižiūri LAKD.

470

Tiltai priklauso "Lietuvos geležinkeliams".

2 tūkst.

Tiltų prižiūri savivaldybės.

Svarbiausi Kauno tiltai

Panemunės tiltas: 1928 m. tiltą pastatė Lietuvos kariuomenė. Antrojo pasaulinio karo metais traukdamiesi raudonarmiečiai jį susprogdino, tačiau liko atramos, ant kurių 1957 m. buvo pastatytas dabartinis tiltas. Jo ilgis – 208 m, plotis – 18 m.

M.K.Čiurlionio tiltas: pradėtas statyti 1991 m. kaip M.K.Čiurlionio gatvės tąsa. Statybą ketinta baigti iki 1996 m., tačiau dėl lėšų stygiaus tilto atidarymas ne kartą atidėtas. Jis baigtas 2002 m. Tilto ilgis – 475 m, plotis – 29,4 m. Pernai atidaryta tiltą ir Europos prospektą sujungusi estakada.

Vytauto Didžiojo tiltas: ties Kauno senamiesčiu į kitą Nemuno pusę buvo pastatytas ne vienas laikinas tiltas, o pirmasis nuolatinis iškilo 1914 m. Dabartinis tiltas pastatytas 1930 m., tačiau 1941 m. susprogdintas atsitraukiančios sovietinės armijos. Sovietmečiu jis atstatytas. 2005 m. atliktas jo kapitalinis remontas. Praėjusiais metais atidarytas jo prietiltis. Tilto ilgis – 256 m, plotis – 16 m. Tiltu per valandą pervažiuoja maždaug 3 tūkst. automobilių.

P.Vileišio tiltas: pastatytas 1960 m., o rekonstruotas pernai. Ilgis 291 m, plotis – 14 m.

Kleboniškio tiltas: pirmasis iš dviejų tiltų pastatytas 1964 m. Jo statybai tuo metu naudotos pačios naujausios technologijos. Antrasis, šiuo metu remontuojamas, tiltas pastatytas 1981 m. Ilgis – 348,7 m., plotis – 9 m.

Č.Radzinausko tiltas: dviejų dalių tiltas pradėtas statyti 1980 m., tačiau pirmoji dalis baigta tik 1995 m., o antroji – 1997 m. Ilgis – 446 m.

Varnių tiltas: tiltas pastatytas 1983 m. Ilgis – 328 m, plotis – 21 m.