Atleidus per 200 tarnautojų, savivaldybėje likę darbuotojai sukasi it voverės rate, tačiau kad ir kaip stengtųsi, darbų atlikti laiku nespėja. Ar tik neteks Vilniaus valdžiai pripažinti, jog suklydo, ir prašyti dalį atleistųjų grįžti?

Pirma savaitė po reorganizacijos parodė, jog pertvarka nebuvo preciziškai atlikta, kaip norėta. Savivaldybės viešųjų ryšių atstovai giriasi, kad "didesnių nepatogumų interesantams dėl to kol kas nekilo". Kol kas. Tačiau neabejotinai kils.

Valdininkai savaitę laksto tarsi pasiutę po kabinetus nežinodami, kam pavesti atlikti užduotis, kurias kadaise darė dabar jau atleisti specialistai.

Dar daugiau – absoliuti dauguma darbuotojų nespėja laiku atlikti pavestų užduočių, nes po reorganizacijos likusiems 710 tarnautojų darbo padaugėjo trečdaliu. Dirbi iki vidurnakčio, kai už viršvalandžius niekas nemoka, valdininkai nesuinteresuoti. Ir vis dėlto dauguma jų dar valandai, pusantros po darbų vis tiek pasilieka, antraip šiems už neatliktas užduotis gresia tarnybiniai patikrinimai, nuobaudos ir gal net spyris iš darbo.

Kilusią beprotybę eiliniai gyventojai greičiausiai pastebės spalio 28 d., kai skaičiuojant nuo spalio 1-osios, sueis 20 darbo dienų terminas, per kurį kiekvienas interesantas privalo gauti atsakymą į savivaldybei pateiktą klausimą.

Ar realu, kai savivaldybėje iš 23 interesantus aptarnavusių darbuotojų liko tik aštuoni, kurių kiekvienam per dieną tenka aptarnauti apie 100 gyventojų ir jų visų dokumentus įvesti į elektroninę sistemą? O kas bus kitą mėnesį, kai pusė šių darbuotojų išeis mokslo atostogų? Mat keturi iš aštuonių Interesantų aptarnavimo skyriaus darbuotojų dar studijuoja aukštosiose mokyklose. Kai žmogus išeina mokslo atostogų, jam išmokama vidutinės mėnesio algos išmoka. Kadangi papildomų lėšų biudžete nenumatyta, vietoj jo kito žmogaus net ir laikinai pasamdyti negalima. O jei dar kas nors per šį laikotarpį iš likusių keturių susirgs?

Galvoja, kaip išsisukti

Ar yra vilties savivaldybei išvengti paralyžiaus, dienraštis teiravosi Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjo Sigito Bargailos.

– Minėjote, kad šiuo metu per dieną vienas darbuotojas aptarnauja apie 100 gyventojų. Kiek paprastai laiko skiriama vienam interesantui?

– Kiekvienas dirba labai skirtingai. Pavyzdžiui, socialines paslaugas teikiantys darbuotojai užtrunka ilgiau. Į juos dažniausiai kreipiasi neraštingi žmonės, jiems reikia padėti užpildyti dokumentus. Daug laiko užima išduoti archyvines pažymas. Ateina dažniausiai garbingo amžiaus interesantai, duomenų kartais neatsimena, mums patiems daug ko reikia ieškoti. Kiek greičiau išduodamos alkoholio, taksi licencijos ir kitokie leidimai.

Tačiau nepamirškite, reikia ne tik žmogų aptarnauti, bet ir jo dokumentus užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje. Vieno dokumento registracija trunka apie 5 minutes. Darbuotojai, kurie dirba prie langelių, nėra valstybės tarnautojai. Jie dirba pagal darbo sutartis. Jų darbo diena trunka 8 valandas. Vadinasi, 17 val. jei jau turi eiti namo, o ant stalo – šūsnis neužregistruotų dokumentų. Tuomet iš jų atrenkami skubūs dokumentai, jie jau po darbo užregistruojami, o kiti antspauduojami ir į sistemą įvedami kitą dieną.

Ryte yra galimybė užregistruoti vakar dienos dokumentus, nes 8 val. interesantų nedaug būna. Tačiau mes 7 val. ryto gauname paštą. Vadinasi, atėjęs į darbą specialistas randa papildomą krūvą jau tos dienos dokumentų, juos taip pat reikia užregistruoti. Jie iki 11 val. ryto privalo patekti pas vadovus. Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas iki 11 val. tik dokumentus registruoja. Jeigu laukia interesantas – jam teikiama pirmenybė.

– O jeigu darbuotojas nespėja laiku įvykdyti užduoties, kas jam tuomet gresia?

– Į kiekvieną dokumentą interesantas privalo gauti atsakymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Vadinasi, per tiek laiko jo prašymas turi būti išnagrinėtas. Kai kurioms paslaugoms, pavyzdžiui, išduoti statybos leidimui, nustatyti ilgesni terminai, bet skundai ir prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų.

Rezultatai matomi mėnesio gale rengiamoje ataskaitoje: kiek iš viso buvo pavedimų, kiek atlikta laiku ir kiek – pavėluotai. Jeigu daug darbų neatlikta, man, pavyzdžiui, gali būti taikomos nuobaudos: galiu būti neatestuotas, man gali būti sumažinta klasė, kvalifikacija, taip pat atlyginimas, jeigu paaiškėtų, kad užduotys neįvykdytos dėl mano kaltės.

Darbuotojams prie langelių taip pat gresia nemalonumai. Jeigu nors vienas jų vėluoja vykdyti užduotis, gyventojas turi teisę rašyti skundą. Mes gavę skundą iškart susisiekiame su darbuotoju, nustatome jam terminą per parą dvi išsiaiškinti ir interesantui atsakyti. Jeigu ir tuomet užduotis nevykdoma, darbuotojui rengiamas tarnybinis patikrinimas.

– Tačiau darbuotojų jūsų skyriuje akivaizdžiai liko per mažai, visoms funkcijoms atlikti fiziškai neužtenka laiko. Gal turite pasiūlymų reorganizaciją vykdžiusiai Vilniaus miesto valdžiai, kaip išspręsti kilusius sunkumus ir išvengti didesnių bėdų?

– Ketiname dokumentus, susijusius su vaiko teisių apsauga, perleisti registruoti Vaiko teisių apsaugos skyriui. Be to, mūsų skyrius anksčiau įvesdavo vadovybės užduotis į sistemą, dabar šią funkciją norėtume perduoti vadovų padėjėjams, nes tam pas mus nebeliko žmogaus. Leidimų biure taip pat atleista daug žmonių, liko vienas darbuotojas. Todėl stengsimės iš ketvirto savivaldybės aukšto į pirmą perkelti Miesto plėtros departamento specialistus, kurie priiminėja gyventojus. Dėl to mums reikės išduoti mažiau leidimų interesantams. Mat iki šiol vien miesto plėtros klausimais besilankantiems gyventojams išduodame apie 100 leidimų per dieną.

Priimtų tik vieną kitą darbuotoją

Vakar V.Milėnas dar kartą patvirtino, jog į savivaldybei pavaldžias įstaigas ir seniūnijas buvo pervesta apie 20 savivaldybės darbuotojų. Kodėl oficialioje svetainėje skelbiama, jog įdarbinta visas šimtas, administracijos direktorius atsakyti negalėjo. Mat savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius pavaldus ne jam, o Vilniaus merui Viliui Navickui. Tačiau V.Milėnas pabrėžė, kad paleista melaginga žinia esą jį gerokai nustebinusi.

Ne mažiau direktorių nustebino ir tai, kad daugiau nei pusė atleistųjų konsultuojasi su teisininkais dėl galimybės skųstis teismui. Tačiau V.Milėnas abejoja, ar daugumai pavyks ginčus laimėti. Esą tie darbuotojai, kuriems buvo pasiūlytos kitos darbo vietos, paskutinę reformos dieną buvo atleisti teisėtai. Mat į vieną darbo vietą pretendentų būta keli ir administracija iš jų išsirinko tinkamiausius. Visi likusieji jau kitą dieną išprašyti lauk ir atgal priimami nebus.

"Atsiradus progai planuojame nebent vieną girininkijas prižiūrėsiantį specialistą priimti arba teismo sprendimu vienas kitas tarnautojas gali būti grąžinamas į ankstesnę darbo vietą. Tokių gali būti 1–3 atvejai, ne daugiau. Jeigu taip nutiks, teks kreiptis į tarybą, kad ši padidintų administracijos tarnautojų skaičių", – sakė V.Milėnas.

Daugiau tarnautojų skaičiaus didinti neketinama. Net į Interesantų aptarnavimo skyrių papildomai darbuotojų priimti nežadama. Mat V.Milėnui atrodo, kad šie darbuotojai priprato tinginiauti ir, staiga padidėjus darbo krūviui, ėmė skųstis.

Bylinėtis ketina pusė atleistų valdininkų

Daugiau nei pusė iš atleistų 223 savivaldybės tarnautojų konsultuojasi su teisininkais dėl galimybės kreiptis į teismą.

Kreiptis į teismą atleisti savivaldybės darbuotojai gali iki lapkričio 1-osios. Pasak advokato paslaugas perkančios savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Dariaus Šalugos, daugiau nei pusė atleistųjų aktyviai naudojasi teisine pagalba.

Dauguma atleistųjų jaučiasi neteisėtai išspirti iš darbo. Vieni jų augina mažamečius vaikus iki ketverių metų, kitiems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei treji metai, trečių kvalifikacija gerokai aukštesnė nei dirbti likusių kolegų. Jeigu teismas nuspręstų, kad miesto valdžia juos iš darbo atleido neteisėtai, apie 100 valdininkų privalėtų sugrįžti.

Yra ir tokių, kuriems valdžia praėjusią savaitę dar žarstė priėmimo į naujas pareigas lapelius, tačiau likus dienai iki reorganizacijos pabaigos ir juos išspyrė. Akivaizdus pažeidimas, nes iš darbo valdininkas gali būti atleidžiamas ne anksčiau, kaip praėjus dviem mėnesiams, kai gautas įspėjimas. Tokių per dieną iš savivaldybės atleistų, dienraščio duomenimis, yra apie dešimt. Jeigu šie kreiptųsi į teismą, neabejotinai laimėtų.

"Kol kas nėra nė vieno atleisto savivaldybės tarnautojo skundo teisme, tačiau neabejotinai jų bus. Šiuo metu aktyviai vyksta konsultacijos su teisininkais. Žmonės domisi, kaip apginti savo teises, nes yra tokių, kurie buvo atleisti akivaizdžiai pažeidžiant įstatymus. Po poros savaičių turėsime tikslius duomenis, kiek žmonių iš viso žada kreiptis į teismą. Tokių gali būti dešimt, gal daugiau, gal mažiau", – sakė D.Šaluga.

Beje, įdomus sutapimas: apie 100 valdininkų ieško būdų, kaip per teismus grįžti dirbti į savivaldybę. Vilniaus valdžia interneto svetainėje skelbia lygiai tiek pat įdarbinusi savivaldybei priklausančiose įmonėse.

Tačiau darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas sakė, kad jo žiniomis, tokių įdarbintųjų vargiai gali būti vienas kitas. Praėjusį trečiadienį, paskutinę reorganizacijos dieną, savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas taip pat patvirtino, kad įmonėse bus įdarbinta tik mažytė dalis iš 223 atleistųjų. Tuomet esą buvo sutarta tik dėl kelių naujų darbo vietų ir daugiau pasiūlymų dar laukiama.