Jeigu patiems norisi išgerti kavos bei jaukiai praleisti laiką savo galerijoje, vadinasi, ir svečiams norėsis. Tokiu principu besivadovaujantys galerijos savininkai džiaugiasi neprašovę.

Keli viename

Aušros Vartų meno galeriją prieš kelerius metus įkūrė daug po pasaulį keliaujantys ir gerų pavyzdžių įkvėpti lietuviai.

Galerijoje vyksta parodos, joje parduodami suvenyrai, rankdarbiai iš įvairiausių Lietuvos miestų, veikia nedidukė kavinė, galima įsigyti ir išsiųsti atvirlaiškį, išsinuomoti dviratį.

„Tokia “keli viename„ idėja tikrai pasiteisino. Sulaukiame nemažai dėmesio, lankosi ir turistai, ir lietuviai. Žmonėms čia jauku, dėl to jie linkę grįžti, rekomenduoja šią vietą draugams“, – pasakojo galerijos vadovė Renata Pupinytė.

„Patys darbuojamės kaip pašto karveliai, iš turimos pašto dėžutės nešame atvirlaiškius, laiškus į paštą“, – sakė architektė, oreivė, verslininkė ir galerijos bendraturtė Jolanta Tūraitė.

Pasak jos, kavinukėje klientų sulaukiama priklausomai nuo oro: saulei šviečiant žmonės mieliau šiluma mėgaujasi lauko kavinėse, o atvėsus arba lyjant dažniau užsuka į galeriją.

Antrus metus veikiančioje galerijoje dviračių nuomos punktas atidarytas šių metų balandį. Kartu nuomotis patalpas sutiko įmonė „Velo-City“. Punkto darbuotoja turistams pasitarnauja ir kaip „informacijos centras“.

Pagaminta ne Kinijoje

J.Tūraitės teigimu, viena iš sėkmingos veiklos priežasčių – puikus kolektyvas. Be to, visa, kas siūloma galerijoje ir kavinukėje, turi teikti svečiams džiaugsmo. „Stengiamės pirkti rankdarbius, kūrinius tik iš besišypsančių žmonių. Sėdi, pavyzdžiui, senučiukė su pačios nertomis servetėlėmis – na, kaip jos neparemsi? Jaukumo, žinoma, suteikia ir kavinukė. Kol žmonos renkasi suvenyrus, vyrai prisėda, išgeria kavos, pasikalbina mūsų auginamą kanarėlę“, – apie šiltos atmosferos kūrimą pasakojo galerijos bendraturtė.

Verslininkė įsitikinusi, kad labai svarbu propaguoti lietuvių gamintus suvenyrus ir kitus kūrinius. „Elkimės kaip prancūzai, kurie gausiai perka savos gamybos daiktus. Argi galima pirkti Kinijoje pagamintus lietuviškus suvenyrus? Juo labiau kad lietuviai amatininkai, tautodailininkai yra labai kuklūs žmonės: stebisi, kad jų kūriniai perkami, patys neįvertina savo darbų kaip tikrai reikšmingų, gerų, – tautiečių charakteriu žavėjosi J.Tūraitė. – Pastebėjau tokią ironišką tendenciją: jeigu žmogus labai domisi, ar jo darbai parduodami ir už kiek, jie ir guli neperkami, o jeigu menininkui pinigai nė nerūpi – jo kūrinius iškart išperka.“

J.Tūraitė pripažino, kad Lietuvoje sąlygos ne pačios palankiausios verslui. Tarp taisytinų dalykų J.Tūraitė išskyrė sąlygų verslininkams – pavyzdžiui, turgaus, – ir menininkams, amatininkams, vienodumą. „Tai neteisinga, negerai. Menininkams turėtų būti sudaryta lengvatų. Dabar tvarka, kaip jis gali realizuoti savo kūrinius, yra labai paini. Tačiau tikrai norint Lietuvoje išsilaikyti galima. Stengiamės į viską žiūrėti optimistiškai“, – sakė aktyvi moteris.