Šiemet miestiečiams rankas spaudė karalienė, pradėta statyti sporto arena, rekonstruoti keli svarbūs transporto mazgai, atnaujintas oro uostas, parvežta premijų, apdovanojimų. Sėkmingi metai?

Pagaliau: rugsėjo pabaigoje sunkioji technika sudrebino Nemuno salą. Iškilmingai įkasus kapsulę į būsimųjų pramogų ir sporto rūmų pamatus, prasidėjo ilgai lauktos statybos. "Žemaičiai pastatė Kauno pilį, pastatys ir areną", – pažadėjo statybos darbų konkursą laimėjusios bendrovės "Vėtrūna" valdybos pirmininkas Vytautas Banys. Kauno pramogų ir sporto rūmai turėtų iškilti iki 2011 m., kai vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Protestas: metų viduryje nenumaldomai kilusios degalų kainos suerzino vairuotojus. Kauniečiai "Audi klubo" entuziastai su pagrindiniu iniciatoriumi Ričardu Pūku priešakyje sumanė precedento neturinčią akciją – masiškai vienu metu šturmuoti didžiąsias miesto degalines ir piltis jose kuro vos už vieną litą. Pirmąkart susirinko per šimtą automobilių, tačiau to nepakako. Po savaitės didelio atgarsio visoje šalyje sulaukusi akcija pakartota dar kartą, o prie laikinosios sostinės vairuotojų prisijungė ir kitų miestų automobilininkai, tarp kurių buvo ir dešimtys tolimųjų reisų vairuotojų su vilkikais.

Tragedija: lapkričio tryliktoji ilgam prisimins Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos trečiaklasiams. Tądien moksleivių išvyką į Kauną ir viešnagę Kauno I forte nutraukė netikėtai nugriaudėjęs sprogimas, kurio banga devynerių metų mergaitei smarkiai sužalojo koją. Įvykio vietoje "Aro" išminuotojai rado buteliukų su neaiškios kilmės sprogstamąja medžiaga, kurių vieną ir užkliudė devynmetė. Ją gelbėjusiems medikams neliko kitos išeities, kaip tik pėdą amputuoti. Teisėsaugininkai iki šiol aiškinasi šį incidentą, o apie jo kaltininkus neužsimena. Tuo metu nelaimės ištiktai vilniečių šeimai sunkią minutę suskubo padėti daugelis geros širdies žmonių, aukojusių pinigus, kurie ateityje bus panaudoti sužalotai mergaitei gydyti, jos reabilitacijai ir kojos protezams įsigyti.

Žibintai: vasarą pakeisti keli šimtai Laisvės alėjos ir gretutinių gatvių šviestuvų. Belgiški žibintai ant lenkiškų atramų pakeitė prieš du dešimtmečius architekto Alfredo Paulausko projektuotus originalius šviestuvus. Naujas apšvietimas Kauno piniginę patuštino beveik 2,5 mln. litų. Teigta, kad pasirinkti nebrangūs, serijinės gamybos šviestuvai yra laikini. Rekonstruojant Laisvės alėją jie esą bus perkelti į kitą miesto vietą.

Prabanga: koks statinys mieste šiemet sulaukė daugiausiai ginčų ir pašaipų? Apie Senamiestyje pastatytą tualetą mieste kalbėjo visi: meras ir vicemerai, savivaldybės administracijos darbuotojai, paveldo specialistai, Antikorupcijos komisija, verslininkai, gyventojai ir į miestą atvykę turistai. Ilgai ieškojęs vietos konteinerinis tualetas už 600 tūkst. litų ant Neries kranto jau tarnauja gamtinių reikalų prispaustiesiems. Ar jo reikėjo? Tikriausiai, taip. Ar paprastas konteineris gali kainuoti brangiau nei gyvenamasis namas? Kažin.

Susisiekimas: Kauno automobilių transporto sistema šiemet įkvėpė gaivaus oro. Greičiau, nei planuota, baigtas rekonstruoti Vilijampolės tiltas. Atidarius estakadą prie M.K.Čiurlionio tilto, su vėjeliu į miesto centrą lekia Fredos gyventojai. Po ilgų laukimo metų atidaryta plati Marvelės gatvė, įrengti Vytauto Didžiojo ir Č.Radzinausko tiltų transporto mazgai. Lėtai, bet juda Jiesios ir Panemunės tiltų rekonstrukcijų projektai. Pavasarį europinio lygio patogumais pradėjo džiaugtis ir oro keleiviai. Karmėlavoje atidarytas Šengeno erdvės reikalavimus atitinkantis Kauno oro uosto terminalas.

Karalienė: Kauną šiemet pagerbė Nyderlandų karalienė Beatričė su gausia oficialių asmenų palyda. Birželio pabaigoje į Lietuvą atvykusią karalienę Kaunas domino kaip mokslo ir jaunimo miestas. Savo vizitui Jos Didenybė pasirinko aukštųjų technologijų bendrovę "Elintą", kurioje gaminami erdviniai lazeriniai skeneriai bei intelektualiosios kompiuterinės sistemos. Beatričė nemažai dėmesio skyrė Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos namams, kuriuose įkurta Nyderlandų garbės konsului Janui Zwartendijkui skirta ekspozicija. Jis kartu su Japonijos diplomatu 1940 m. tūkstančiams žydų išdavė vizas ir taip jiems padėjo išvengti karo baisumų. Per iškilmingą sutikimo ceremoniją Kauno rotušėje viešniai įteiktas simbolinis raktas nuo miesto vartų. Karalienės vizito pabaigą vainikavo Nyderlandų muzikos mokytojų meistriškumo pamoka Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviams.

Jubiliejus: 600 metų Kauno jubiliejų miestas šventė visus metus. Šiai sukakčiai buvo dedikuoti visi tradiciniai miesto muzikiniai festivaliai, surengta įvairių švenčių, minėjimų, koncertų. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas apgailestavo, kad miesto sukakčiai lėšų savivaldybė turėjo ieškoti tik savo biudžete, valstybė paramos neskyrė. Todėl nebuvo galimybių imtis svarbių infrastruktūrinių projektų. Miesto jubiliejaus proga Aleksoto tinklui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas, minint miesto gimtadienį įkasta ir simbolinė arenos kapsulė.

Apdovanojimas: viena iš Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų šiemet tapo kaunietė aktorė Rūta Staliliūnaitė. Premija garsiai aktorei skirta "už aukštąjį teatro meną, už vaidmenis, tapusius Lietuvos teatro simboliais, už Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą..." Už sukurtus vaidmenis ir nuopelnus teatro scenai R.Staliliūnaitė yra pelniusi daug apdovanojimų, tačiau, paskelbus šiemetinius Nacionalinės premijos laureatus pripažino, kad šis apdovanojimas jai ypatingas kaip tautos, kuriai pati priklauso, įvertinimas. Aktorės kūrybinėje biografijoje – dešimtys vaidmenų, kurių dauguma – pagrindiniai, tapę lietuviškos teatro scenos šviesuliais. Nuo 1993 m., kai savo noru paliko vienintelį savo gyvenime – Kauno valstybinį dramos teatrą, kuria literatūros skaitymų programas, poezijos vakarus.

Rekonstrukcijos: po trejus metus trukusios rekonstrukcijos šįmet duris atvėrė erdvesnė, patogesnė Kauno filharmonija. Į atidarymo iškilmes atvykęs Prezidentas Valdas Adamkus gyrė koncertavusį Kauno simfoninį orkestrą, pavykusią rekonstrukciją. Darbų vertė – 17 mln. litų. Daugiau kaip 5 mln. litų skyrė Kauno miesto savivaldybė, likusią dalį – Kultūros ministerija. Kauno filharmonija įkurta 1925–1928 m. pagal architekto Edmundo Fryko projektą L.Sapiegos ir E.Ožeškienės gatvių kampe statytuose Teisingumo rūmuose. 1936 m. rudenį jie buvo pritaikyti Seimo rūmams. Po rekonstrukcijos darbų žiūrovų salėje vietų padaugėjo nuo 480 iki 530. Filharmonijoje įrengta moderni garso įrašų studija. Rekonstrukcijos darbai tebevyksta Kauno dramos teatre, remontuojamas M.K.Čiurlionio muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Poetas, eseistas, literatūros kritikas Kęstutis Navakas:

Šiais metais Kaunas, ko gero, sėkmingai pasiekė dugną, kuriame atnaujinti tiltai veda į miesto centrą, dešimtą vakaro ištuštėjantį kaip elgetos terba, o nauji žibintai apšviečia neveikiančias alėjos parduotuves ir baigiantį nuskęsti "Romuvos" titaniką. Guostis galime tik tuo, kad pasiekus dugną žemiau nebėra kur smukti ir reikalai pamažu turėtų pradėti taisytis. Gerų ženklų yra, taip pat ir savivaldybėje. Tačiau kitais metais ryškių permainų sunku tikėtis. Geriausiu atveju tai bus dialogo ir idėjų kaupimo metai, blogiausiu – bus tokie, kokie ligi šiol būdavo. Lyg ne mūsų, lyg pasiimti iš našlaičių prieglaudos.

Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininkas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius:

Visa širdimi esu kaunietis ir, nepaisant visų negandų, manau, kad šie metai buvo geresni už ankstesnius. Tai ir naujojo mero, dirbančio konstruktyviai, nuopelnai. Buvo daug renginių, sujungusių miestiečius, sutelkusių bendruomenes. Pažymėtini ir miesto 600 jubiliejui skirti renginiai – juose buvę pajuto, kad yra kauniečiai ir kad švenčia miesto gimtadienį. Vienas didžiausių šių metų pasiekimų – stipriai į priekį besiveržianti Kauno futbolo komanda, geras rinktinės žaidimas. Pirmą kartą istorijoje pasiekėme tokių ryškių rezultatų futbolo srityje. Be abejo, kiti metai bus sunkūs, susiklosčiusi situacija nekelia optimizmo. Vis dėlto, pažindamas kauniečius, jų dvasią, esu tikras, kad 2009 m. mūsų miestiečiams nebus tokie blogi kaip kitų miestų gyventojams. Visų pirma dėl to, kad kauniečiai įpratę prie sunkumų, moka kovoti.

Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė:

Ne kartą esu girdėjusi nuomonę, kad Kaunas nutolęs nuo kultūros. Šie pareiškimai nėra malonūs. Miestas toks nėra, jį garsina džiazo festivaliai, tarptautiniai operetės vakarai, vykstantys pilyje, Kauno simfoninis orkestras, filharmonija, Pažaislio festivalis. Šie kultūros perlai yra mylimi visoje Lietuvoje, todėl kaskart oponuoju žmonėms, manantiems, kad Kaune trūksta kultūros renginių. Džiugina inžinerinis, technologinis ir mokslinis Kauno potencialas, gerėjančios transporto sąlygos mieste, modernėjantis oro uostas. Tokie projektai Kaunui atneš didelės naudos. Ko gero, vienas svarbiausių projektų – sporto rūmų statyba. Turime pripažinti, kad buvusi valdžia išeikvojo ir ištaškė visus finansinius rezervus. Dabar situacija keičiasi, Kaunas atsidūrė geresnėje padėtyje, nes šalį ir miestą valdo tos pačios politinės partijos. 2009 m. iš mirties taško pajudės logistikos centro projektas, žemėtvarkos, žemės grąžinimo reikalai. Miestiečiai turi suvokti, kad kitąmet bus sunku, reikės ne tik kantrybės, bet ir vienybės, susitelkimo.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas:

Galų gale Kaune atsirado valdžia, kuri po apšilimo pradėjo strategiškai mąstyti ir sistemingai veikti. Dėl to į Kauną pritrauktos struktūrinių fondų lėšos, pasipylė įvairių investicijų projektų. Pavyzdžiui, "Reval Hotel Neris" konferencijų centras, persitvarkė "Urmo bazė". Rūmuose atsirado Europos verslo inovacijų tinklas, pradėtas kurti Kauno moterų verslininkių tinklas. Bendromis rūmų, miesto valdžios pastangomis sustabdytas buldozeris, norėjęs patvirtinti Viešojo logistikos centro vietą visiškai miestui nenaudingoje vietoje. Džiaugiamės, kad pagerėjo mūsų ir valdžios bendradarbiavimas, jis tapo konstruktyvus ir dalykiškas.