Naujai deklaravusiems gyvenamą vietą sostinėje – ne tik eurai, bet ir bilietai į kiną ar baseiną.

„Neblogai gal“, – teigė moteris.

„Sakyčiau, kad gera idėja. Vilnius turėtų plėstis kaip mūsų šalies kultūros sostinė“, – kalbėjo pašnekovė.

O plečiasi dideliais tempais – atvyksta tūkstančiai studentų iš įvairių šalies miestų. Mokosi, dirba, galiausiai čia ir lieka gyventi. Tik, deja, deklaruotis Vilniuje neskuba.

„Kiekvienas žmogus, čia gyvenantis, naudojasi miesto paslaugomis – keliai, gatvės, viešasis transportas, mokyklos, o už jas gaunasi, kad sumoka tik tie, kurie čia deklaravę gyvenamąją vietą. Tai kažkas „zuikiauja“, galima sakyti“, – šnekėjo Vilniaus savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Julius Lukošius.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Zuikiauja“ ar ne, bet tokių gali būti bent 150 tūkstančių. Visi jų mokesčiai keliauja kitoms savivaldybėms. Vilniaus idėja šiuos miestiečius susigrąžinti ir taip papildyti biudžetą, rodos, veikia. Visiems besiregistruojantiems – ir dovanos, ir galimybė susigrąžinti iki 1 tūkst. eurų sumokėto GPM.

„Turime daugiau negu 2,2 tūkst. naujų deklaracijų. Iš to skaičiaus virš 800 žmonių paprašė dovanų. Noriu priminti, kad reikia tiek užpildyti deklaraciją, tiek užpildyti prašymą dėl dovanų ir paskatų“, – nurodė Vilniaus savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas.

Vilnius dovanas dalija tiems, kurie iki deklaravimo sostinėje gyveno ne trumpiau kaip 2 metus.

„Vilnius yra besiplečiantis, o daugiau žmonių yra visada gerai. Aš taip pat, kai turėsiu galimybę, prisiregistruosiu“, – teigė pašnekovas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, išgirdęs apie Vilniaus ambicingą planą, ne itin patenkintas.

„Tai kova, kuri ves į niekur“, – pabrėžė A. Klišonis.

Anot Plungės rajono mero, graži akcija gali duoti priešingus rezultatus.

„Mano savivaldybėje taip pat keletą tūkstančių žmonių kiekvieną dieną atvažiuoja dirbti iš kitų savivaldybių. Jei dirbsime kiekvienas savam gardelyje, tai galutinį rezultatą tikrai turėsim minusinį“, – nurodė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Merai svarsto – tokių migruojančių gyventojų greičiausiai yra kiekvienoje savivaldybėje.

„Vilniaus rajono gyventojų skaičiuojame, kad turim gal 20 kokių tūkstančių ir daugiau, o deklaravę gyvenamąją vietą dėl švietimo paslaugų ar panašiai Vilniaus mieste“, – kalbėjo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Ekonomistas Algirdas Bartkus įsitikinęs – tokia idėja gali paskatinti nesveiką konkurenciją. Anot jo, jei miestai pradės kovoti dėl kiekvieno gyventojo mokesčių, galiausiai juos tik praras.

„Jeigu dabar tokias pačias priemones pradės diegti kitos savivaldybės, finale gausis, kad bendrai surenkamos įplaukos į valstybę taps mažesnės. Kai tokią idėją siūlo Vilnius, jis rizikuoja, kad sukels tikrą laviną ir atoveiksmį iš visos likusios Lietuvos“, – aiškino ekonomistas.

Sostinės valdžia sako, kad toks efektas neįmanomas. Didžioji dalis išvyksta būtent į sostinę, tad valdžios biudžetas nespėja vytis. Reikia papildomų lėšų, kad paslaugų kiekis augtų greičiau, nei atvyksta nauji gyventojai.

„Mokyklos, darželiai, poliklinikos, viešosios paslaugos – visa tai yra reikalinga miestui ir visa tai daroma iš miesto biudžeto. Tai būtų paspirtis padaryti daugiau dalykų greičiau“, – pabrėžė Vilniaus savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu – net jei dalis miestų gyventojus praras, tai nebus dideli skaičiai, o reikšmingų finansinių nuostolių neprognozuoja.

„Tai bus kitoms savivaldybėms iššūkis, nes pajamos sumažės. Tačiau reikia nepamiršti, kad jos ir taip yra subsidijuojamos didžiųjų miestų ir dar plius gauna mokesčius, kurių neturėtų gauti. Tai čia yra sąžiningumo klausimas“, – nurodė M. Dubnikovas.

Konkurencija, anot M. Dubnikovo, gali tik padėti. Jei miestai į tai investuos protingai, mažesnės savivaldybės gali pritraukti ir daugiau gyventojų.

„Galėtų ir verslas prisidėti, duodamas įvairias nuolaidas. Tai padarytų savivaldybių konkursus daug įdomesnius dėl gyventojų. Konkurencija visada sujudina vandenį“, – teigė M. Dubnikovas.

Tokių priemonių imasi ne tik sostinė. Zarasai ir Utena jau ne vienerius metus gyvenamąją vietą deklaravusiems moka iki 1 tūkst. eurų. Neringa vilioja nemokamu patekimu į miestą.