„Smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės sudaro kas antrą nusikaltimą Lietuvoje“, – pirmadienį per Europos lyčių lygybės institute (EIGE) surengtą konferenciją sakė pareigūnas.

Jis teigė, kad nuo 2013 metų, kai smurtas artimoje aplinkoje buvo kriminalizuotas, stebėtas šios veikos augimas, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad pranešimų po truputį mažėja.

„Piką turėjome 2016 metais, kai Lietuvoje pranešta 50 tūkst. atvejų apie smurtą artimoje aplinkoje“, – kalbėjo E. Šileris.

Jis tvirtino, kad iki 2013 metų gauti pavieniai pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje.

Šiais metais per dešimt mėnesių sulaukta 35 tūkst. pranešimų dėl šios nusikalstamos veikos.

Komisaro pavaduotojo duomenimis, 80 proc. nukentėjusiųjų dėl smurto artimoje aplinkoje yra moterys.

„Nors statistika teigia, kad daugiau nužudoma vyrų“, – atkreipė dėmesį pareigūnas.

Anot jo, smurto artimoje aplinkoje išdavos daugiausiai yra socialinės problemos.

„Absoliuti dauguma atvejų yra nežymūs nusikaltimai, sunkių nusikaltimų tik keli procentai“, – akcentavo E. Šileris.

Jis sakė, kad labai sunku lyginti smurto artimoje aplinkoje atvejus, nes visos valstybės tai skirtingai traktuoja.

Smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės sudaro kas antrą nusikaltimą Lietuvoje.

Per penkerius metus Lietuvoje nužudytos 42 moterys

EIGE duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje 42 moterys nužudytos savo partnerio – sutuoktinio, sugyventinio, širdies draugo.

„Bėda ta, kad Europos Sąjungoje nėra duomenų, kad mes galėtume lyginti su kitomis šalimis“, – sakė EIGE direktorė Virginija Langbakk.

Anot jos, Europos Sąjungoje apie 80 proc. moterų įvairiomis formomis intymioje aplinkoje yra patyrusios smurtą, tuo metu 75 proc. vyrų nėra patyrę.

„Mes turime atrasti būdus, kad sustabdytume ir, kad gyvenimas nebūtų nutrauktas. (...) Moterų didžiausia dalis yra nužudoma namie, tų, kuriuos jos pažįsta“, – kalbėjo direktorė.

Kas trečia moteris namuose patiria smurtą

EIGE Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė sakė, kad Lietuvoje kas trečia moteris namuose patiria smurtą.

„Mes matome daugiausiai fizinį smurtą, nesunkius sveikatos sutrikdymus“, – kalbėjo ji.

EIGE atstovė pabrėžė, kad 60 proc. nukentėjusiųjų nesikreipia dėl pagalbos.

„Problema yra ta, kad mes didžiąją informacijos dalį gauname iš policijos, o labai mažai žmonių kreipiasi į specializuotus pagalbos centrus“, – teigė R. Butkevičiūtė.

Anot jos, šiuose centruose galima gauti nemokamą teisinę ir kitokią pagalbą.

„Vyrai artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia nuo vyrų, (...) o moterys – nuo savo intymių partnerių“, – kalbėjo programos koordinatorė.

Jos teigimu, didžiausia problema Lietuvoje – seksualinės pagalbos centro nebuvimas.

Specialistė akcentavo, kad opi problema yra ir persekiojimas.

„Persekiojimas yra rimta problema, su kuria susiduria didelė dalis smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų. (...) Persekiojimas yra pavojinga veika, nes tai sutrikdo žmogaus gyvenimą“, – pridūrė ji.

Smurtas Lietuvai kainuoja 650 mln. eurų per metus

EIGE Smurto lyties pagrindu programos koordinatorė Jurgita Pečiūrienė teigė, kad smurto prieš moteris kaštai tenka visiems Lietuvos gyventojams.

„Visa tai mes sunešame mokesčiais į biudžetą ir tie kaštai yra neišmatuojami. Lietuvoje yra pamatuota, kad 650 mln. eurų per metus kainuoja smurtas prieš moteris“, – kalbėjo J. Pečiūrienė.

Anot jos, į šią sumą įeina nedarbingumas, paslaugos ir kiti aspektai.

„Moterų nužudymai auga net tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje“, – pridūrė EIGE ekspertė.

Ji akcentavo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri dar nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos.

Stambulo konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę.

„Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, baudžiančio intymų partnerio smurtą“, – sakė J. Pečiūrienė.