„Eitynių esmė - išvesti žmones į gatves švęsti Sovietų Sąjungos griuvimą. Patriotinio šventimo monopolio nėra ir būti negali. Mūsų tikslas - suvienyti tautą švęsti ir neieškoti baubų“, - spaudos konferencijoje eitynėms pristatyti, kuri penktadienį buvo surengta naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje, sakė LTRS pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Kaip atkreipė dėmesį S. Gorodeckis, oficialioje Kovo 11-osios programoje - tuštuma, taigi, tautininkai antroje dienos pusėje į Vilnių kviečia sostinės gyventojus ir visos Lietuvos žmones švęsti, kad ir kokio tikėjimo, orientacijos būtų.

„Eitynės nėra paskelbtos Vilniaus savivaldybės puslapyje, todėl daliai žmonių sukelia abejonių, ar yra teisėtos. Šios spaudos konferencijos metu norime pasakyti, kad lietuviai švenčia ir švęs, nieko nereikia bijoti“, - pabrėžė S. Gorodeckis.

Eitynių esmė - išvesti žmones į gatves švęsti Sovietų Sąjungos griuvimą. Patriotinio šventimo monopolio nėra ir būti negali.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis atkreipė dėmesį į naują kartą, gyvenusią laisvėje. „Nauja karta nebenori gyventi pagal senas tradicijas, supranta, kad tik stipri valstybė yra prielaida ir garantija materialiai bei dvasiškai gero gyvenimo. Jei pirmose tautininkų eitynėse dalyvavo apie 50 žmonių, šiandien į tautinius renginius renkasi tūkstančiai jaunų žmonių“, - pastebi profesorius.

Pasak Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininko Jono Buroko, jis ne kartą stebėjo tautininkų eitynes ir ne kartą pats jose dalyvavo. „Demokratinėje valstybėje nevalia tokiems renginiams prieštarauti. Viskas vyks sklandžiai, o jei pasitaikys provokacijų - pareigūnai išspręs“, - įsitikinęs J. Burokas.

S. Gorodeckis pridūrė, kad su teisėsaugininkais komunikuojama sklandžiai ir be įtampos. „Džiaugiuosi, kad į Lietuvos policiją atėjo nauja karta, dar spėjusi pamatyti sausio 13-osios laužus, bet jau be sovietinio tvaiko. Lietuvos pareigūnai - patriotai“, - sakė eitynių, kuriose laukiama 1500-2000 žmonių, organizatorius.

Į Kovo 11-osios eitynes dalyviai kviečiami rinktis sekmadienį, Katedros aikštėje 15.30 val. Eitynės Gedimino prospektu pajudės 16.00 val., o 16.30 val. Lukiškių aikštėje prasidės mitingas.

Šiemet pagrindiniais eitynių šūkiais pasirinkti: „Už Vytį ir kalbą“ ir „Už Kovo 11-osios valstybę!“ Skambės ir tradicinis „Lietuva lietuviams“.

Organizatorių žiniomis, į eitynes atvyks ne tik skirtingų Lietuvos miestų gyventojų, bet ir estų, latvių, ukrainiečių, kurie supranta, kad mūsų nepriklausomybė - ir jų nepriklausomybė.

Penktadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje patriotinių eitynių organizatoriai taip pat priminė jų istoriją, pareiškė savo poziciją dėl renginio teisėtumo.

Kaip pabrėžė kalbėtojai, visus Tautą ir Tėvynę mylinčius Lietuvos piliečius švęsti Kovo 11-ąją kviečia ne tik tautininkai, bet ir „Vilniaus forumas“, „Talka: kalbai ir tautai“, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos organizacijos.

„Vilniaus Forumo“ kreipimesi į Lietuvos Respublikos piliečius dėl Kovo 11-osios eitynių primenama, kad Lietuvos valstybė buvo atkurta remiantis kelią į nepriklausomybę tiesusio Sąjūdžio idealais ir tikslais.

Vėl išsikovota valstybė turėjo tapti saugiais ir tvirtais lietuvių tautos ir visų šiai valstybei ištikimų šalies piliečių namais. Tačiau šis tikslas nebuvo įgyvendintas.

„Lietuvos valstybė, kaip tautos namų ir bendrojo gėrio laiduotojos vizija, liko svajonė. Atėjo laikas ją prikelti ir pagaliau paversti tikrove. Tai įmanoma padaryti tik vėl, kaip Sąjūdžio laikais, sutelkus kolektyvinę tautos politinę valią. Artimiausias jos telkimo žingsnis galėtų ir privalėtų būti nacionalinė piliečių politinės valios manifestacija „Už Kovo 11-osios Respublikos idealus“. Būtina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės idealą ir jį atspindėjusius Sąjūdžio programinius siekus“, - teigia eitynių organizatoriai.

Pasak „Vilniaus forumo“, atėjo laikas vienytis ir kelti esminius politinius reikalavimus už Kovo 11-osios Lietuvos valstybę.

„Tikėdami, kad tai įmanoma, kviečiame surengti tikrai nacionalinę manifestaciją, kuri visiems mums primintų ir įpareigotų veikti drauge dėl vienintelio tikslo: išsaugoti Lietuvą“, - rašoma „Vilniaus forumo“ kvietime į Kovo 11-osios eitynes.

Kaip priminė S. Gorodeckis, tradicinėmis tapusių patriotinių Kovo 11-osios eitynių ištakos - spontaniškos jaunimo, nepatenkinto Kovo 11-osios oficioziniais renginiais, akcijos 2000 metais.

Tuomet Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų suskaičiuoti 46 asmenys su patriotinėmis dainomis pražygiavo Vilniaus Senamiesčio gatvėmis. 2001 m. šie ir kiti jaunuoliai išėjo į Gedimino prospektą. Nuo to laiko kovo 11 dieną patriotinės eitynės organizuojamos kasmet.

Pasak šiųmetinių eitynių organizatorių, iki 2008 metų Vilniaus, Lietuvos sostinės, valdžia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės viešai nešvęsdavo ir gatvės būdavo tuščios. Žmonės gautą laisvadienį praleisdavo kaip išmanė.

„Daug metų eitynių dalyviai buvo ir yra persekiojami už patriotinių jausmų reiškimą viešumoje. Įsibaiminę statutinių Lietuvos valstybės tarnybų vadovai šalindavo kolegas už dalyvavimą Kovo 11-osios eitynėse, nors jokių formalių administracinių nuobaudų nebūdavo.

Pirmą kartą „leidimas“ eitynėms išduotas 2009 metais. „Tačiau tai nereiškė, kad baigėsi eitynių idėjų ir dalyvių demonizavimas. Kilusi jaunimo patriotinių jausmų banga privertė Lietuvos valdžią ir politikus, įtikėjusius patriotizmo monopoliu, atsibusti ir rengti šventes viešumoje, kurios pradėjo žadinti žmones, kad ir kokių pažiūrų ar orientacijų jie būtų, Kovo 11-ąją švęsti viešai“, - atkreipė dėmesį spaudos konferencijos dalyviai.

Pasak kalbėtojų, 2013 metais Vilniaus miesto valdžia, vadovaujama tuometinio mero liberalo Artūro Zuoko, išsigandusi patriotų pakilimo, visaip kliudė eitynes, organizuojant dirbtines lankytojų nesutraukusias atrakcijas Gedimino prospekte.

„Tačiau tai tik dar labiau paskatino žmones išeiti į nesankcionuotas eitynes. Tą patį rengė ir dabartinė Vilniaus miesto valdžia, vadovaujama kito liberalo - mero Remigijaus Šimašiaus, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vasario 16-ąją Vilniuje. Dėl to yra pateiktas organizatorių ieškinys Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, - atkreipė dėmesį S. Gorodeckis.

Jaunimui bręstant ir jungiantis įvairių patriotinių nuostatų žmonėms, eitynės kito ir plėtėsi, tačiau išlaikė pagrindinę idėja - Lietuva yra vieninteliai pasaulyje lietuvių tautos namai.

„Tik Lietuvos priešams ir okupantams Lietuva be lietuvių - labiausiai jiems priimtinas šios teritorijos likimo variantas“, - sakė Užupio respublikos premjeras.

Jo teigimu, šiais metais prie tradicinių patriotinių eitynių pareiškė norą jungtis daug visuomenių judėjimų, organizacijų ir partijų atstovų.

„Dėkojame visiems geros valios Lietuvos žmonėms, remiantiems patriotines eitynes, palaikome plačių nacionalinių eitynių, remiančių pamatines nepriklausomos valstybės ir tautos suverenumo vertybes, idėją, ir kviečiame visus, kuriems brangi Tėvynė, Tauta ir Kovo 11-osios idealai, nepriklausomai nuo partinių skirtumų dalyvauti šiose patriotinėse eitynėse“, - sakė S. Gorodeckis.

Prašymą Vilniaus miesto savivaldybei eitynėms pateikė trys fiziniai asmenys. Tarp jų - Mažvydas Jasinevičius, šių eitynių pradininkas, daug kartų tąsytas po įvairias institucijas, bet taip ir negavęs jokios administracinės nuobaudos.

Pasak S. Gorodeckio, pirmą kartą per daugelį metų šių eitynių prašymas buvo suderintas per tris dienas, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatyme numatytų terminų. „Taip grąžinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos visavertis veikimas mūsų kasdieniame gyvenime“, - pabrėžė jis.

Pasak S. Gorodeckio, į eitynes yra pakvieti Baltarusijos tautinių jėgų opozicijos lyderiai, nelengvomis sąlygomis rengiantys Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo, įvykusio 1918 kovo 25 dieną, manifestaciją Minske.

„Labai tikimės, kad nebus trikdžių jiems atvykti ir priminti Lietuvai, kad mūsų valstybingumo atkūrimo šimtmečio džiaugsmas turi ir gali būti perduotas gudų tautai“, - sakė S. Gorodeckis.