„Mes kitiems metams prašome 7 mln. eurų, kad būtų galima pradėti statybas. Dideli pinigai, aš suprantu, (...) bet tuos dalykus reikia vienąkart pabaigti“, – BNS po susitikimo Vyriausybėje sakė A. Valantinas.

Nacionalinė teismų administracija prieš mėnesį paskelbė naujo pastato Vilniaus Šeimyniškių gatvėje rangovo konkursą. Preliminariai skaičiuojama, kad pastatas galėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Planuojama, kad naujas pastatas bus septynių aukštų, turės požeminę automobilių aikštelę. Čia turėtų įsikurti Vilniaus regiono apylinkės, Vilniaus apygardos teismas ir Nacionalinė teismų administracija.

Pasak A. Valantino, papildomi pinigai teismų sistemai taip pat reikalingi norint didinti teisėjų padėjėjų atlyginimus.

„Iš tikrųjų šioje vietoje esame nekonkurencingi ir tik papildomas finansavimas galėtų tuos žmones paskatinti dirbti, nes kitų motyvavimo svertų neužtenka, o žmonės nori ir valgyti, ir kažkur gyventi, ir apsirengti“, – kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkas.

Taip jau yra, kad kiekvienais metais mes norime šiek tiek daugiau, nei numato Vyriausybė.

Pasak jo, dalyje teismų pastatų taip pat reikia padaryti remonto darbus, nes jie yra „apverktinos būklės“.

„Taip jau yra, kad kiekvienais metais mes norime šiek tiek daugiau, nei numato Vyriausybė“, – teigė teismų sistemos atstovas.

„Premjeras, aišku, nieko neprižadėjo“, – pridūrė jis.

Šių metų biudžete Nacionalinei teismų administracijai yra skirta daugiau nei 8,6 mln. eurų, o teismams – daugiau nei 81 mln. eurų.

A. Valantinas su ministru pirmininku taip pat aptarė prieš kelias dienas įvykusį Lukiškių kalėjimo uždarymą.

Teisėjų tarybos pirmininkas tvirtino, kad pats suimtųjų ir nuteistųjų iškėlimas į kitus miestus teismų bendruomenei problemos nekelia, kol pareigūnai užtikrins tinkamą asmenų pristatymą į posėdžius.

„Teismams iš tikrųjų nesvarbu, kur tas žmogus bus, svarbu, kad būtų sutvarkytos logistikos problemos, kad tas žmogus būtų pristatytas į teismą savalaikiai“, – sakė A. Valantinas.

Pasak jo, teismuose taip pat galėtų būti naudojamos galimybės rengti nuotolinius posėdžius, pavyzdžiui, per tiesiogines vaizdo konferencijas.

Pareigūnai kalbėjosi ir apie teismų reformą. Nuo 2018 metais reorganizavus sistemą, teismai tapo administruojami iš keliolikos pagrindinių centrų. Taip vietoje 49 apylinkių teismų liko 12, jiems priskirti po keturis arba penkis padalinius, vadinamus teismo rūmais.

A. Valantinas teigė, kad svarstoma toliau optimizuoti veiklą, likviduojant kelis teismo rūmus.

Jis taip pat paprašė ministro pirmininko, kad Seime būtų priimtos prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos Teismų įstatymo pataisos, numatančios pakaitinio teisėjo instituto įvedimą, didesnį Teisėjų tarybos vaidmenį formuojant teisėjų korpusą ir galimybę stabdyti teisėjo įgaliojimus, šio atžvilgiu iškėlus drausmės bylą.

A. Valantinas Teisėjų tarybos pirmininku dirba nuo pernai lapkričio. Jis taip pat vadovauja Lietuvos apeliaciniam teismui.