Jos vienintelės kandidatūrą pasiūlė pirmąkart pirmadienį posėdžiaujanti Teisėjų taryba, spalio viduryje išrinkta Visuotiniame teisėjų susirinkime.
„Kandidatė į Teisėjų tarybos pirmininko pareigas D. Bublienė surinko 17 balsų, tai yra didžiausias balsų skaičius vienareikšmiai. Ir sveikinti galime vienbalsiai išrinktą Teisėjų tarybos pirmininkę“, – posėdyje pareiškė nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos pirmininke paskirta teisėja Sigita Meškauskienė.
Anot jos, negaliojančiais nebuvo pripažintas nė vienas iš 17-os tarybos nariams išdalintų biuletenių.
Pirmininkės pavaduotoju paskirtas Apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, taip pat sulaukęs vienbalsio palaikymo. Tarybos sekretore tapo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, surinkusi 11 balsų, ir aplenkusi šešis balsus gavusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Ramūną Gadliauską.
„Man atrodo, kad šita komanda galėtų nemažai nuveikti“, – prieš skiriant ją pirmininke siūlydama N. Meilučio kandidatūrą kalbėjo teisėja.
Sieks didesnio šalies vadovų įsitraukimo, naujų teisių
Pristatydama savo teismų sistemos viziją D. Bublienė teigė, kad teisėjams reikia stipresnio bendradarbiavimo su konstituciniais partneriais.
„Labai norėčiau, kad jau kitais metais Visuotiniame susirinkime jaustų garbę dalyvauti ne tik Teisingumo ministrė, bet ir aukščiausi Lietuvos vadovai: tiek prezidentas, tiek Seimo pirmininkė, tiek ministrė pirmininkė“, – kalbėjo naujoji Teisėjų tarybos pirmininkė.
Ji tikisi, kad lapkritį arba gruodį įvyks pirmas Teisėjų tarybos susitikimas su šalies vadovu. Taip pat Teisėjų taryba ketina rengti susitikimus su po Seimo rinkimų naujai formuosima Vyriausybe, parlamento vadovu, Teisės ir teisėtvarkos komitetu, premjeru.
Su šiais partneriais Teisėjų taryba norėtų parengti „tam tikrą dokumentą Seimo nutarimo ar kitu lygmeniu“, kuriame sutartų, kaip matomas teismų tinklas mažiausiai dešimties metų laikotarpiu.
„Mes šiandien neturime teismų tinklo vizijos. Ir galbūt čia yra nepasitenkinimas. (...) Turime matyti tinklą mažiausiai dešimties metų laikotarpiu. Kad tai matytume, taip pat reikia kalbėtis su konstituciniais partneriais“, – sakė D. Bublienė.
„Bendradarbiavimas yra būtinas ir dėl to, kad norint išspręsti sisteminius klausimus, problemas, kurių negalime išspręsti vieni, reikia kalbėtis, reikia diplomatijos ir nuoseklaus darbo. (...) Pirmiausia – Teisėjų tarybos teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, platesnio formato Teisėjų tarybos sudarymas“, – taip pat pažymėjo Teisėjų tarybos pirmininkė.
Tarp klausimų – ir atlyginimai
Ji vienu iš prioritetinių minėjo ir teisėjų padėjėjų, kitų teismo darbuotojų atlyginimų klausimą.
Skyrusi vadovybę, Teisėjų taryba išėjo svarstyti komitetų sudarymo.
Teisėjų tarybos vadovybė renkama iš tarybos narių slaptu balsavimu, o išrinktieji pareigas eina dvejus metus.
Spalį naujai suformuotos Teisėtų tarybos nariais tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė G. Juodkaitė-Granskienė ir šio teismo teisėjai Andžejus Maciejevskis bei Artūras Ridikas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Justas Namavičius ir Tomas Venckus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas R. Gadliauskas, Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Aurimas Brazdeikis, Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė, Regionų administracinio teismo pirmininkas Gediminas Užubalis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja S. Meškauskienė, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė V. Šelmienė ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininkas Ernestas Šukys.
Teisėjų taryba – vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
Ją sudaro 17 teisėjų, dirbančių skirtinguose teismuose ir turinčių ne mažesnį kaip trejų metų teisėjo darbo stažą bei nebaustų drausminėmis nuobaudomis.
Taryba yra ir patariamasis balsas prezidentui skiriant teisėjus, taip pat dėl jų paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo, dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo.
Tarybos įgaliojimų laikas yra ketveri metai, jos nariais teisėjai gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Naujausi komentarai