Į teismą rugsėjį kreipėsi Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir S. Nėries anūkė Salomėja Bučaitė. Jos prašė atšaukti LGGRTC rugpjūtį priimtą sprendimą, kuriuo nurodoma Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti S. Nėries paminklą Vilniuje.

„Pareiškėjos paaiškino, kad šis sprendimas turi įtakos tiek turtinėms, tiek neturtinėms jų teisėms“, – teigia teismas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos nenurodė, kaip sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai.

Be to, anot teismo, jų skundo argumentai išimtinai susiję su viešojo intereso gynimu, tad minėtą sprendimą šiuo aspektu gali skųsti tik viešąjį interesą ginantis prokuroras.

Vadinamoj Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.