Balsai Vilniaus rajono mero rinkimuose nebus perskaičiuojami – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė tokį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prašymą.

Partija teismui skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vilniaus rajono apygardos rinkimų komisijos sprendimą neperskaičiuoti antrojo mero rinkimų turo balsų.

„Skundas atmestas“, – BNS pranešė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Vilniaus rajone rinkimų antrajame ture pergalę šventė socialdemokratas Robertas Duchnevičius, jis gavo 50,2 proc. balsų, o LLRA-KŠS atstovas Waldemaras Urbanas – 49,07 proc. balsų. Socialdemokratų kandidatas rinkimus laimėjo 526 balsų persvara.

Partija anksčiau skelbė, jog balsus mero rinkimuose reikia perskaičiuoti, nes kai kur buvo nustatyta incidentų, kai jie buvo priskirti ne tam kandidatui. LLRA-KŠS savo reikalavimą taip pat grindė tuo, kad Ignalinos rajone, kur skirtumas tarp politinių varžovų buvo didesnis – 1,4 proc., buvo nuspręsta balsus perskaičiuoti.

Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos jose laikymosi.

LLRA-KŠS atstovai Vilniaus rajoną valdė nuo 1995 metų, kai buvo įkurta ši savivaldybė. Taryboje ši partija ir toliau išlaiko daugumą: rinkimuose ji užsitikrino 18 vietų iš 31. Centro dešinės koalicija taryboje turi šešis mandatus, socialdemokratai – septynis. 

Pasak teismo, sprendimas atmesti skundą priimtas konstatavus, kad pareiškėjo nurodytose rinkimų apylinkėse nustatant galutinius rinkėjų balsų skaičiavimo rezultatus buvo griežtai laikomasi Rinkimų kodekso nuostatų.

„Pavienės klaidos išduodant neantspauduotus rinkimų biuletenius bei dalį biuletenių priskiriant ne tam kandidatui šiose rinkimų apylinkėse buvo pastebėtos ir ištaisytos įgyvendinant būtent šiam tikslui Rinkimų kodekse nustatytą galiojančių biuletenių skaičiavimo mažiausiai du kartus procedūrą“, – rašoma teismo pranešime.

„Įvertinus kituose apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokoluose pateiktus duomenis, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos jose laikymosi“, – teigia teismas.

Dėl šių priežasčių, LVAT teigimu, pareiškėjo argumentas dėl apylinkių rinkimų komisijų narių ir stebėtojų nuovargio, tariamai galėjusio nulemti panašaus pobūdžio klaidų ir kitose balsavimo apylinkėse, taip pat pareiškėjo pageidavimas įsitikinti balsų skaičiavimo rezultatų teisingumu nėra pakankamais tam, kad abejonės dėl balsų skaičiavimo rezultatų būtų laikomos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti „tokią griežtą rinkimų kontrolės priemonę, kaip visos rinkimų apygardos balsų perskaičiavimas“.

LVAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog apylinkių rinkimų komisijų VRK jau pateiktų ir apskaitytų balsavimo biuletenių turiniui ir šių biuletenių apskaičiavimui įtakos „neturėjo ir negalėjo turėti“ ir kito pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės.

Šis pareiškėjas teismo prašė įvertinti aplinkybes dėl per mažo išankstinio balsavimo vietų skaičiaus, viešojo transporto trūkumo, Lietuvos šaulių sąjungos narių buvimo prie balsavimo patalpų ir jose rinkimų dieną, raginimo slėpti vyresnių šeimos narių pasus, taip pat aplinkybes, susijusias su skundų nagrinėjimu Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijoje.