Nakties dangumi žmonės gėrėjosi nuo seniausių laikų. Vis dėlto jie ilgai nieko apie jį nenutuokė. Žemę prie žvaigždžių priartino kartono vamzdis su dviem lęšiais.
Žvaigždžių pasiuntinys
Vieną pavasario naktį prieš 400 metų matematikos profesorius iš Italijos prie akies priglaudė keistą daiktą. Tai buvo iš kartono pagamintas vamzdis su galuose sumontuotais lęšiais. Mokslininkas šį keistą daiktą nukreipė į Mėnulį ir ant popieriaus nupiešė tai, ką pamatė.
Galilėjus nebuvo nei tas, kuris pirmas sumontavo teleskopą, nei tas, kuris pro jį pažvelgė į dangų. Vis dėlto jis pirmas aprašė savo pastabas ir paneigė daugybę iki tol vyravusių įsitikinimų apie planetas. Tiek senovės graikų, tiek krikščionių kosmologijoje Žemė buvo laikoma nuolatos besikeičiančia ir netobula, o dangaus kūnai – nekintančiais ir tobulais. Pavyzdžiui, senovės graikų filosofas Aristotelis teigė, kad dangaus kūnai yra sferos formos, jų paviršiai visiškai lygūs ir visi jie skrieja apie Žemę.
Saulės paviršiuje Galilėjui pavyko įžiūrėti tamsių dėmių, o Mėnulio paviršiuje – daugybę kraterių, todėl jis padarė išvadą, kad dangaus kūnai taip pat turi trūkumų ir yra netobuli, kaip ir Žemė. Jis pirmą kartą detaliau pažvelgė į Paukščių taką, jame pamatė daugybę susitelkusių žvaigždžių.
Šias pastabas mokslininkas surašė į neilgą traktatą, kurį pavadino "Sidereus Nuncius" ("Žvaigždžių pasiuntinys" – lot.). Buvo išleista 550 traktato kopijų, jos greitai paplito po įvairius Europos universitetus ir sukėlė to meto dvasininkijos nepasitenkinimą. Beje, nors Galilėjus aktyviai gynė savo atradimus, praėjus dvidešimčiai metų buvo apkaltintas erezijų skleidimu ir priverstas savo minčių atsisakyti.
Idėją nusižiūrėjo
Teleskopo idėją Galilėjus nusižiūrėjo nuo olandų išradėjo Hanso Lipperhey'aus, kuris 1608-aisiais patentavo žiūronus, sulaukusius didelio susidomėjimo. Teleskopą italas sukonstravo iš to meto diplomatų gavęs detalų žiūronų aprašymą.
Pirmasis Galilėjaus teleskopas vaizdą galėjo priartinti tris kartus. Jam pagaminti mokslininkas panaudojo akinių krautuvėje įsigytus lęšius, tad pro juos matomas vaizdas nebuvo itin ryškus. Norėdamas patobulinti teleskopą, Galilėjus nusprendė lęšius pasigaminti ir poliruoti pats.
1609-ųjų vasaros pabaigoje rankose mokslininkas laikė aštuonis kartus vaizdą priartinti galintį teleskopą, jį pristatė Venecijos miesto vadovams. Šiems astronomija buvo nė motais, jiems labiau patiko galimybė iš gerokai didesnio nuotolio atpažinti prie miesto artėjančius laivus. Tai suteikė strateginį pranašumą ir leido kur kas anksčiau pradėti ruoštis galimam puolimui. Galilėjui buvo pasiūlyta vieta Paduvos universitete iki gyvenimo pabaigos ir dvigubai didesnis atlyginimas.
Atrado Jupiterio palydovus
Aštuonis kartus vaizdą priartinančiu teleskopu Galilėjus galėjo apžiūrėti Mėnulį, tačiau jo nepakako stebėti kitas Saulės sistemos planetas. Tad mokslininkas toliau tobulino prietaisą ir iki metų pabaigos sukūrė apie 30 kartų vaizdą priartinantį teleskopą.
Galilėjus džiaugėsi, kad pro naująjį prietaisą matė dešimt kartų daugiau žvaigždžių, negu buvo galima įžiūrėti plika akimi. Sukonstravęs galingą teleskopą, jis susitelkė stebėti Jupiterį.
1610-ųjų sausio 7 d. mokslininkas pamatė aplink Jupiterį išsidėsčiusias tris nedideles žvaigždes. Stebėdamas planetą artimiausias kelias naktis Galilėjus nustatė, kad tos žvaigždės keičia padėtį, be to, atsirado ketvirta. Po savaitės jis padarė išvadą, kad tai gali būti paaiškinta tik keturių žvaigždžių judėjimu aplink Jupiterį ir pervadino jas Jupiterio mėnuliais. Vėliau šie mėnuliai mokslininko garbei buvo pavadinti Galilėjaus palydovais.
Galilėjaus atradimas dar kartą paneigė vyravusią nuomonę, kad visi dangaus kūnai skrieja aplink Žemę. Savo traktatą atradėjas baigė teigdamas, kad dorasis skaitytojas apie šiuos dalykus greitai galės sužinoti gerokai daugiau. Jo įžvalga pasitvirtino su kaupu, o technologijos dangaus kūnams stebėti pasiekė tokį lygį, apie kokį mokslininkas nė svajoti nedrįso. Tobulėjantys teleskopai leidžia pažvelgti į vis tolimesnius ir paslaptingesnius Visatos kampelius.
Milžiniškos akys
Teleskopai nuo Galilėjaus laikų gerokai pasikeitė. Praėjus maždaug 60 metų po to, kai jis pro savo teleskopą pirmą kartą pažvelgė į dangų, britų fizikas Isaacas Newtonas sukonstravo pirmą veidrodinį teleskopą, dar vadinamą reflektoriumi. Panašius, tik kur kas didesnius prietaisus šiuo metu naudoja ir mokslininkai. I.Newtono teleskopas svėrė vos kelis kilogramus, o šiuolaikiniai moksliniai teleskopai sveria tonų tonas.
Veidrodinis teleskopas įrengtas ir Molėtų astronomijos observatorijoje. Jo veidrodžio skersmuo siekia 1,65 m, veidrodis sveria 1,2 t. Visas teleskopo aukštis siekia apie 10 m, o judančios teleskopo dalies masė – beveik 24 t. Šiuo metu didžiausių pasaulyje naudojamų teleskopų veidrodžių skersmuo siekia 8–10 m.
Tokie teleskopai atrodo visai nedideli, palyginti su tuo, kurį ketina pagaminti Europos astronominių tyrimų organizacija ESO. Pagrindinė naujojo teleskopo dalis – 42 m skersmens veidrodis, kuris galės šviesos surinkti 15 kartų daugiau nei dabartiniai prietaisai. Tad pažvelgus į Mėnulio paviršių pro tokį teleskopą, bus galima pamatyti prieš kelis dešimtmečius astronautų ten paliktą mėnuleigį.
Mokslininkai tikisi, kad tokio dydžio teleskopas padės užfiksuoti net mažiausius šviesos blyksnius, atskriejusius iš už šimtų milijardų kilometrų ir padės nustatyti, ar tolimose planetose yra vandens, kokios dujos dengia jų paviršių, ar ten gali būti gyvybės.
Teleskopai danguje
Vis dėlto daugiausia kosminių atradimų per pastaruosius dešimtmečius padaryta ne Žemės paviršiuje, o danguje, mat žvaigždėms stebėti naudojami ir aukštai virš Žemės skriejantys palydovai. Sąlygos stebėti žvaigždes iš kosmoso yra kur kas palankesnės negu iš Žemės: kosmose nebūna apsiniaukusių dienų, mažiau iškraipomos šviesos bangos, nėra atmosferos švytėjimo.
Bene geriausiai žinomas dar 1990-aisiais skrieti orbita paleistas JAV palydovas su teleskopu "Hubble". Remdamiesi iš šio teleskopo gautais duomenimis, mokslininkai padarė įvairių atradimų, pavyzdžiui, nustatė, kokiu greičiu plečiasi Visata, patikslino jos amžių, aptiko daugybę juodųjų skylių, padarė didelės raiškos kitų galaktikų nuotraukų.
Teleskopas "Hubble" yra daugybę kartų gedęs ir šiuo metu be sutrikimų veikia tik kelios jo funkcijos. Gegužę JAV kosmoso agentūra NASA yra numačiusi teleskopo remonto misiją: astronautai turėtų pakeisti senas sugedusias jo dalis ir sumontuoti naują įrangą. Taip tikimasi teleskopo veikimo laiką pailginti dar bent penkeriais metais.
Teleskopai su lęšiais
Tokiuose teleskopuose naudojami du ar daugiau lęšių. Kaip ir Galilėjaus sukonstruotame prietaise, abiejuose vamzdžio galuose įtaisyta po lęšį. Pro priekinį lęšį patenkantis vaizdas yra sukoncentruojamas, o pro antrąjį lęšį, kuris glaudžiamas prie akies, vaizdas padidinamas. Galilėjaus teleskopas vaizdą didindavo apie 30 kartų, o dabartiniai mėgėjų teleskopai jį padidina kelis šimtus kartų. Tiesa, astronomai tokių teleskopų beveik nebenaudoja, nes jie labiausiai tinka žiūrėti į itin ryškius dangaus kūnus, pavyzdžiui, Mėnulį ar Saulės sistemos planetas.
Veidrodiniai teleskopai
Veidrodinis teleskopas dažniausiai pasitelkiamas šiuolaikinėse observatorijose. Svarbiausia tokio teleskopo dalis yra didžiulis veidrodis, surenkantis naktį skleidžiamą blyškią žvaigždžių šviesą ir jos srautą nukreipiantis į optinius įrenginius. Kuo teleskopo veidrodis didesnis, tuo detalesnis vaizdas matomas. Norėdami gauti kuo didesnį šviesą atspindintį paviršių, teleskopų gamintojai sujungia kelis veidrodžius. Beje, pro šiuos teleskopus užfiksuotą vaizdą stebi ne žmogaus akis, o kompiuteriai. Prie teleskopų prijungiami prietaisai, kurie teleskopų surinktą šviesą paverčia elektros signalais. Toliau specialios programos šiuos apdoroja ir analizuoja gaudamos konkrečią astronominę informaciją.
Saulius Lovčikas, Molėtų observatorijos lektorius ir ekskursijų vadovas
Stebime ir žvaigždes (o jų rūšių įvairovė tikrai didelė), ir kitas galaktikas, ir kometas, ir mažuosius Saulės sistemos kūnus asteroidus. Klausimas – kaip stebime, kokias tiems stebėjimams keliame mokslines užduotis. Galiu tik pasidžiaugti, kad Lietuvos astronomų darbai yra pasaulinio lygio, mūsų mokslininkai dirba ir žinomose tarptautinių astronominių tyrimų centruose ir grupėse. Observatorijoje dirbantys mokslininkai yra atradę asteroidų (Kazimiero Černio vadovaujama grupė), baltąją nykštukę (Rimvydas Janulis).
Naujausi komentarai