Beveik šešis dešimtmečius Kaunui tarnavęs Panemunės tiltas vakar buvo padalytas į dvi dalis. Galingas sprogimas nugriaudėjo apie 15.35 val., ir vidurinė tilto dalis nugarmėjo į Nemuną.

Dar penki sprogimai

"Šiam sprogimui į tilto siją sugręžiojome 100 skylių, į kurias sudėliojome sprogmenis. Sunaudojome apie 30 semtekso, viskas pavyko pagal planą", – sakė sprogdinimo darbų vadovas Fiodoras Konstantinovas. Semteksas – bendros paskirties sprogstamoji medžiaga, naudojama griovimo darbams, taip pat karybos srityje.

F.Konstantinovas patvirtino, kad Panemunės tiltui prireiks dar penkių sprogimų.

Likus valandai iki sprogimo nuo tilto prieigų patraukta sunkioji darbininkų technika – kranai ir sunkvežimiai.

"Pats sprogimas apskaičiuotas pagal bandymus. Visa konstrukcija nukris į Nemuną – ji nesuskils į mažus gabalėlius. Vėliau ji bus ištraukta į krantą ir ten susmulkinta. Sprogmenis pradėjome dėti nuo 9 valandos ryto – darbą atliko 6 žmonės", – pasakojo "Detonos" direktorius Jonas Trukšys.

Jam bekalbant, vandenyje nuaidėjo nedidelis sprogimas – juo iš po tilto išbaidytos žuvys.

Sudomino kauniečius

Pasižiūrėti, kaip sprogsta Panemunės tiltas, abiejose Nemuno pusėse susirinko keli šimtai kauniečių. Tarp jų buvo nemažai politikų. Detonatoriaus mygtuką paspaudė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Nuo trenksmo pradėjo kaukti automobilių signalizacijos, tačiau sprogimo bangos susirinkę smalsuoliai nė nepajuto.

"Sprogmenų naudojome nedaug, tik tiek, kad susprogdintume tarp pirmos ir antros kolonos esančią tilto dalį", – teigė bendrovės "Detonas" direktorius J.Trukšys.

Jo teigimu, tai ne pirmas tiltas, kurį bendrovei patikėta susprogdinti. "Detonui" teko griauti ir nenaudojamus vandens bokštus, net ledų sangrūdas užšalusiose upėse.

Prireikė repeticijos

"Kauno diena" rašė, kad bandomasis tilto sprogdinimas įvykdytas daugiau nei prieš savaitę. Šio bandymo prireikė, nes nėra išlikusių Panemunės tilto sijų brėžinių ir rangovai negalėjo tiksliai apskaičiuoti, kiek sprogstamosios medžiagos reikia.

Pirminis planas buvo keliamaisiais kranais nukelti vidurinę, plačiausią, tilto siją. Vis dėlto šio sumanymo teko atsisakyti, nes paskaičiuota, kad tiltas neatlaikytų kranų svorio. Nuspręsta sijas trupinti sprogdinant.

Laukia pinigų

Iki šių metų pabaigos darbininkai išardys dabartinį tiltą ir paliks tik dalį kolonų. Vėliau bus rekonstruojamos atramos, o ant jų sumontuota nauja iš plieno ir betono pagaminta perdanga.

Tilto uždarymui bendrovės "Kauno tiltai" darbininkai pradėjo ruoštis dar balandžio pabaigoje. Vasarą buvo išmontuoti apšvietimo stulpai, nuimti šviestuvai, nuardoma danga, tilto tvorelės.

Žemuosius Šančius ir Panemunę sujungs naujas keturių eismo juostų tiltas. Jo statybos kaina siekia 102 mln. litų. Kauno miesto savivaldybė tilto statybai skiria 30 proc. šios sumos. Šiais metais statybos pradžiai 4,7 mln. litų buvo skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos. Vyriausybė yra priėmusi protokolinį nutarimą, įpareigojantį Susisiekimo ministeriją iki 2015 m. skirti iki 70 proc. darbams reikalingų lėšų.

Tilto rekonstrukciją planuojama pabaigti 2014 m. birželį.

Ne pirmas kartas

Panemunės tilto sprogdinimo atėjo pasižiūrėti ir žinomas Lietuvos tiltų specialistas, kelių statybos inžinierius Henrikas Kebeikis. Pasak jo, tai antras tiltas, kuris sprogdinamas Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo.

Pirmasis sprogdinimas įvykdytas 1966 m. Alytuje, kai atstatomame A.Juozapavičiaus tilte reikėjo sugriauti pusiau skilusią atramą. Prieš pat sprogdinimą šioje atramoje buvo rastas ir neutralizuotas paliktas sprogmuo.

H. Kebeikis teigė, kad Panemunės tiltas galėjo tarnauti ir ilgiau nei 55 metus, tačiau jis buvo netinkamai prižiūrimas.