Socialinio savivaldybės būsto eilėje laukia apytikriai 3 600 kauniečių. Savivaldybė turi 4 633 būstus. Kiek jų yra tuščių, neskelbiama. Neretai tokie butai, ir su gyventojais, ir tušti, kaimynams tampa tikra piktžaizde.

Laiptinės prakeiksmas

P.Lukšio g. 37a namo gyventojai bešeimininkį socialinį Kauno savivaldybės butą vadina prakeiksmu. Penkių aukštų daugiabutis stovi gražioje vietoje – šalia namo plyti Kalniečių parkas su tvenkiniu. Aplinka – tvarkinga, laiptinės – išdažytos ir švarios, tik trečiame aukšte išsiskiria vienos durys.

Ant jų matyti keletas buvusių plombų – visos jos nuplėštos, o durys dar užkaltos ir lenta. Raudonosios plombos, ant kurių užrašytas perspėjimas, kad įeiti draudžiama, – bendrovės „Komunalinis butų ūkis“. Balta popierinė plomba – Žaliakalnio policijos komisariato kriminalistų.

Kad už šių durų niekas negyvena ir kad čia karaliauja netvarka ir nešvara, išduoda sklindantis degėsių ir pelėsių dvokas.

„Mes jį vadindavome tiesiog Augiu. Praėjusį mėnesį jis mirė. Žmogus buvo smarkiai išgeriantis, pas jį dažnai lankydavosi ir likimo draugai. Kol buvo gyvas, visus gamtinius reikalus dažnai atlikdavo tiesiog prie durų“, – apie su šiuo pasauliu atsisveikinusį socialinio būsto gyventoją pravėrusi gražias tvarkingo savo buto duris pasakojo kaimynystėje gyvenanti ponia Vilė.

Moteris neslėpė, kad socialinis butas, likęs be šeimininko, tapo prakeiksmu visai tvarkingai laiptinei.

Atsigabeno dujų balioną

Mirusio vyro, vadinto Augiu, žmonai, pasak kaimynės, anapilį taip pat priartino alkoholis. Seserys, gyvenančios kitame mieste, su Augiu nebebendravo. Plombas nuo užantspauduotų durų, kaimynės manymu, greičiausiai nuplėšė velionio duktė, grįžusi iš Anglijos, kur jau seniai gyvena. Gal ieškojo kokių daiktų, kurie priklausė tėvui.

Pasak kaimynės, vieną kartą butas degė, o vėliau jame buvo įvykdyta ir žmogžudystė.

Nors po vyro mirties butas buvo užplombuotas, tačiau į jį įsilauždavo Augio ieškantys draugai ir surengdavo bute orgijas. Tik gerai užkalus duris, jie daugiau nebesirodo.

Butą slegia buvusio gyventojo paliktos didelės skolos. Tiekėjams išjungus dujas, velionio sugėrovai atsinešdavo dujų balioną. Kaimynams tai kėlė siaubą.

Ponia Vilė sakė, kad šis butas – galvos skausmas visiems namo gyventojams. Buto savininkė Kauno savivaldybė galvos skausmu, regis, nė trupučio nesiskundžia.

Laisvų butų sindromas

Bendrovės „Komunalinis butų ūkis“ atstovė, kurios telefono numeris nurodytas ant užplombuotų durų, su „Kauno dienos“ žurnalistu, vos paminėjus šį P.Lukšio g. adresą, atsisakė bendrauti. Tarnautoja pareiškė, kad ji neturi teisės teikti jokios informacijos apie tokius butus ir išvis netiki, kad jai skambina žurnalistas.

Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Birūta Kaulakytė ėmė apgailestauti dėl asocialių asmenų nugyventų savivaldybės būstų.

B.Kaulakytė pabrėžė, kad tokius butus savivaldybei pirmiausia reikia suremontuoti ir tik po to galima leisti juose apsigyventi žmonėms. Tai esą užtrunka labai ilgai – savivaldybė neturi lėšų savo butams remontuoti.

Pasak B.Kaulakytės, būtent dėl lėšų, skirtų remontui, stygiaus Kaune visą laiką yra tuščių savivaldybei priklausančių butų.